Darbo 10-metį minintis „Žalgirio“ vairuotojas Vidmantas: treneris ir autobuse treneris

spalio 03 20:35 2018 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Vidmantas Ščepanskas per dešimtmetį tapo neatskiriama „Žalgirio“ komandos dalimi, todėl net ir iš gilaus miego pažadintas galėtų pasakyti, kokius gėrimus mėgsta Paulius Jankūnas ir kokią „saugią“ vėlavimo normą toleruoja Šarūnas Jasikevičius.

Pirmoji kelionė atgal – su kartėliu

Per savo darbo 10-metį Žalgirio autobuso vairuotojas Vidmantas Ščepanskas tapo puikiai pažįstamu savotišku komandos talismanu. „Pats labai mėgstu krepšinį, gal dėl to ir krepšininkus smagiau vežioti nei futbolininkus“, – sako Vidmantas, kuris jaunystėje gimtuosiuose Raseiniuose taip pat žaidė krepšinį. Nenuostabu, kad visi Eurolygos treneriai jam pažįstami, o vienas mėgiamiausių – ispanas Joanas Plaza (buv. „Žalgirio“ vyriausiasis treneris) pakvietė ir į savo atsisveikinimo renginį Žalgirio arenoje.

Anksčiau su futbolo klubu FBK „Kaunas“ dirbęs ir vėliau prie „Žalgirio“ prisijungęs Vidmantas puikiai prisimena ir pirmąsias rungtynes, kurios toli gražu nebuvo saldžios – tuomet kauniečiai pralaimėjo principiniam varžovui Vilniaus „Lietuvos rytui“.

Nors kaunietis jau senokai tapęs žalgiriečių šeimos nariu, jis aktyviai domisi ir tvirtai kylančiomis Europos žvaigždėmis. Šiuo metu tarp Vidmanto favoritų – slovėnų herojus Luka Dončičius.

Treneris aikštelėje, treneris ir autobuse

Taigi kokie tie žalgiriečiai, kai palieka adrenalino pilną aikštelę ir aplink nelieka minios sirgalių? Vidmantas išdavė, jog apie žaidimą autobuse beveik nekalbama, o didžioji dalis krepšininkų važiuodami šiuo naujausios kartos „Kautra“ autobusu stengiasi atitrūkti nuo rutinos ir kolegų, todėl dėmesį nukreipia į planšečių ekranus ar naudojasi media centrais. Joanas Plaza mėgdavo daryti rungtynių peržiūras autobuse, tuo tarpu Š. Jasikevičius leidžia komandai bent čia atsipūsti, nors… bando palaikyti tvarką kitur. „Jasikevičius reiklus – mato, kokiu greičiu važiuoju. Atrodo žiūri į kompiuterį, o mato viską kelyje, išsako pastabas. Matyt, padeda sugebėjimas gerai matyti aikštę.  Labai nemėgsta, jei vėluojama 5 minutes – OK, jei 10 – jau negerai“, – atvirauja „Žalgirio“ vairuotojas ir sako, kad per visą dešimtmetį pavėlavęs yra vos vieną kartą. Tuokart komanda laimėjo 50 taškų skirtumu prieš pasvaliečius „Pieno žvaigždes“, todėl pavėluotos 15 minučių neturėjo atrodyti tokios skausmingos.

Mėgstamiausias Vidmanto krepšininkas – buvęs žalgirietis Mantas Kalnietis, nors dabar dažniausiai bendrauja su Pauliumi Jankūnu. „Paulius vis domisi autobusu, klausinėja, ar gerai važiuoja. Artūras Milaknis mėgsta pasignalizuoti, o Darius Songaila kadaise bandė pavažiuoti, tik bėda, pamiršo rankinį stabdį nuleisti, tad nepavyko pajudėti iš vietos“, – juokiasi ilgametis „Žalgirio“ palydovas.

Žino kiekvieno krepšininko skonį

Į rungtynes žalgiriečiai važiuoja ramūs ir susikaupę, nuolat naudoja išmaniuosius telefonus, ausines, todėl be elektros lizdų autobuse neapsieina. Jei laimi čempionatus ar taures, nuo dainų skamba visas autobusas. Tiesa, dainuoja net tik patys. Leidžia muziką ir autobuse. Vidmantas prisimena, jog kai dar žaisdavo Robertas Javtokas, viena populiariausių autobuse skambančių dainų būdavo Kaiser Chiefs „Ruby“. Dar krepšininkų labai mėgstama lietuviška muzika, kartais grojamos ir Butkutės dainos ar kauniečių himnu tapęs hitas „Žemyn upe“.

Viena iš Vidmanto pareigų – aprūpinti autobuso šaldytuvą ir žalgiriečius gaiviaisiais gėrimais, vandeniu. Pirmu smuiku čia groja „Fanta“, kokakola, po varžybų autobuse atsiranda netgi picų. „Kiekvieno skonį žinau“, – sako Vidmantas. „Žaidėjai mėgsta skirtingus dalykus. Užsieniečiai geria kolą ir „Fanta“. Tarp tokių mėgėjų – ir Ulanovas. Bene pagrindinis maistas autobuse po rungtynių – picos, nors, pavyzdžiui, Maskoliūnas labiau mėgsta salotas“.

Į trenerio vietą – pakaitomis

„Žalgirio“ autobusu Vidmantas neretai keleivius veža ir įprastais tarpmiestiniais „Kautros“ maršrutais. Pasak Vidmanto, standartiniame autobuse paprastai būna populiariausios pirmos ir paskutinės sėdynės. Tuo tarpu „Žalgirio“ autobuse visuomet užimta bus antra iš kairės sėdynė, kur pažymėta Š. Jasikevičiaus pavardė. „Dažniausiai ją užima 10-12 metų vaikai. Jei jų būna daugiau, tai trenerio vieta netgi dalinasi ir sėdi pakaitomis. Jei keliauja vyresni žmonės, tuomet atsisėdę Š. Jasikevičiaus vietoje iškart skambina draugams, norėdami pasigirti, kad sėdi ant jo sėdynės. O fotografavimasis autobuso viduje ar prie jo vietos jau tapo įprastas“, – pasakoja Vidmantas.

Mindaugas Sakalauskas