Šimtams nelegalių keleivių vežėjų vykdant pervežimus visoje Lietuvoje, atsakingos šalies institucijos raginamos užkirsti kelią šiai neteisėtai veiklai. Dėl to nukenčia ne tik gyventojai, pasitikėję nelegalias pervežimo paslaugas siūlančiais vežėjais, bet ir šalies biudžetas. Skaičiuojama, kad dėl to per metus į valstybės biudžetą nesumokama dešimtys milijonų eurų, kurie lieka šešėlyje neapmokestinti. Tuo tarpu sąžiningai veiklą vykdančios keleivių pervežimu užsiimančios įmonės susiduria su rimtais sunkumais, vairuotojų trūkumu, tenka branginti bilietus ar net atsisakyti kai kurių maršrutų, norint išlikti rinkoje.
Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ surinkti duomenys iš asociacijos narių.
Asociacijos inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus Andriaus Burbos teigimu, socialiniuose tinkluose gausu grupių, kur savo paslaugas siūlo nelegalūs keleivių vežėjai.
„Už mažesnę nei autobuso bilieto kaina jie mikroautobusais ir automobiliais veža žmones į pajūrį, įvairius šalies oro uostus, siūlo pigesnį susisiekimą tarp didžiųjų šalies miestų. Tai darantys asmenys nemoka valstybei mokesčių, keleiviams neišduoda bilietų, o veždami nelegaliai neprisiima jokios atsakomybės už keleivių saugumą. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės tiesiog nukenčia, yra apgaunami“, – sako A. Burba.
Pasak jo, kyla pagrįstų įtarimų, kad gali būti klastojami finansiniai dokumentai, nes skelbimuose nelegalūs vežėjai, neturintys licencijų, nurodo, jog gali išrašyti sąskaitas ir kartais tai padaro. Tačiau neturint licencijos tokiai veiklai, nelegalūs vežėjai neturi teisės išrašyti sąskaitos už keleivių vežimą.
Asociacijos skaičiavimais, vien šalies biudžetas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei per metus praranda dešimtis milijonų eurų. Būtent todėl, pasak A. Burbos, atsakingos šalies institucijos turėtų netoleruoti tokios veiklos ir imtis būtinų priemonių tokiai nelegalių keleivių vežėjų veiklai sustabdyti.
Asociacijos „Linava“ viceprezidentas, Keleivinio transporto tarybos pirmininkas Rimantas Martinavičius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu keleivių vežimu Lietuvoje besiverčiančios įmonės susiduria su rimtais iššūkiais – nuo pandemijos pradžios yra sumažėję keleivių srautai, bendrovėms trūksta apie 300 vairuotojų, galinčių vykdyti susisiekimą miesto, priemiestiniu ir tarpmiestiniu transportu, o nelegalūs vežėjai šią problemą dar labiau aštrina.
„Sukčiai darosi labai išradingi – ne tik kuria uždaras grupes socialiniuose tinkluose, be pavėžėjimo siūlydami ir siuntų paslaugas, bet ir stengiasi nuslėpti turimų transporto priemonių skaičių. Neseniai nustatytas atvejis, kada vienas nelegalus vežėjas naudojo penkias transporto priemones, tačiau jas eksploatuodamas naudojo tik vienerius valstybinius numerius. Taip siekiama išvengti mokesčių ir kaštų, susijusių su transporto priemonės naudojimu“, – sako R. Martinavičius.
Asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia šimtai vežėjų, teikiantys keleivių pervežimo paslaugas, kurių veikla kontroliuojama tik iš dalies. R. Martinavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje galimai išvengdami mokesčių mokėjimo pramogines paslaugas taip pat teikia asmenys, kurie specialiai pertvarko autobusus pramogų ir švenčių organizavimui. Važiuodami tokiomis transporto priemonėmis keleiviai yra nesaugūs, o juos vežantys asmenys už keleivių saugumą neatsako.
Lietuvos transporto įmonėse, vykdančiose keleivių vežimą šalies viduje miesto, priemiestiniu ir tarpmiestiniu transportu, dirba apie 7 tūkst. vairuotojų. Pasak R. Martinavičiaus, dažniausiai šį darbą dirba vyresni nei 50 metų asmenys, anksčiau dirbę tolimųjų reisų vairuotojais.
„Linavos” informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
