2023 m. gegužės 17 d. Seime Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ surengė apskrito stalo diskusiją „Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų įgyvendinimas Lietuvoje“
Joje dalyvavo TDO Darbuotojų reikalų biuro vadovė buvusi profesinių sąjungų aktyvistė, Portugalijos parlamentos narė, Darbo ministrė, Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) sekretorė Helena Andrė, TDO Darbuotojų veiklos biuro Vidurio ir Rytų Europos bei Vidurinės Azijos regionui vadovas Sergejus Glovackas, Seimo nariai: Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Algirdas Sysas, atsakingi Socialių reikalų ir darbo ministerijos atstovai, UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis, Lietuvos profesinius sąjungos, Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Lietuvos profesinių sąjungų vadovai.
Diskusiją vedė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė. Ji atskleidė, kad Lietuvoje darbuotojams sunku apginti savo teises į orias darbo ir apmokėjimo sąlygas, nes tai užtikrinti galinčios profesinės sąjungos neturi teisių, įprastų Vakarų Europos valstybėse. Lietuvoje liberalizavus Darbo kodeksą, profesinės sąjungos vadovus yra lengva atleisti iš darbo, nes tam nebereikia profesinės sąjungos leidimo. Kaip parodė Vilniaus viešojo transporto streikas, norint surengti streiką, reikia praeiti dvejų metų teismų maratoną. Nors užteko trijų savaičių streiko ir visi darbuotojų klausimai būtų išspręsti.
K. Krupavičienė ragino ratifikuoti tas TD konvencijas, kurios paskatintų Lietuvoje priimti įstatymus, kurie geriau apsaugotų darbuotojus nuo psichologinio smurto ir užtikrintų darbuotojų teises. Ypač ji ragino ratifikuoti 190 TDO konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbe.
S. Glovackas kalbėjo, kad TDO buvo įkurta po I Pasaulinio karo, kad socialinio dialogo, o ne smurto būdu sprendžiami su darbo santykiais susiję klausimai. TDO konvencijos kviečia trišalio dialogo tarp darbdavių, profesinių sąjungų ir vyriausybių rezultatas, tinkantis visoms pusėms. Jis priminė, kad pirmosios konvencijos buvo priimtos dar tarpukariu ir pažymėjo Lietuvos socialinę pažangą, lyginant su kitomis postsovietinėmis valstybėmis. Jis atkreipė dėmesį į vis didesnį Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičių. Pasak jo, neaišku ar jie, dirbdami per skaitmenines platformas, moka mokesčius, turi socialinę apsaugą ir nesukuria socialinio dempingo. Todėl S. Glovackas paragino Lietuvą ratifikuoti TDO konvenciją dėl užsieniečių darbo.
Pasak H. Andre, TDO konvencijos yra neprivalomos, bet jos yra milžiniško profesinių sąjungų, darbdavių, vyriausybių atstovų ir ekspertų iš viso pasaulio darbo ir sutarimo rezultatas. Jos parodo geriausius būdus, kaip spręsti iškylančias problemas. Ji pažymėjo, kad TDO konvencijose yra nustatomi tik minimalūs darbo standartai, tačiau kiekviena valstybė gali jomis pasinaudodama sukurti savo socialinių santykių modelį su aukštesniais standartais.
Tai, kad TDO konvencijos yra ratifikuojamos, pasak jos, dar nereiškia, kad jų tikslai yra įgyvendinami. Todėl profesinių sąjungų vaidmuo jas įgyvendinant yra nepaprastai svarbus. Ji atskleidė, kad TDO vykdo stebėseną kaip įgyvendinamos ratifikuotos konvencijos, bet atkreipė profesinių sąjungų atstovų dėmesį į tai, kad kreiptis į TDO dėl konvencijų pažeidimo reikia tik tuomet, kai išbandomos visos priemonės šalies viduje.
Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovė Elena Polijančiuk teigė, kad socialinė padėtis Lietuvoje gerėja. Pasak jos, 2015 m. kolektyvinės sutartys aprėpė tik 7 proc. darbuotojų, o 2021 m.- jau 25 proc., jų aprėptis ir toliau didėja. 2022 m. Lietuvoje įvyko du streikai, tačiau ji teigė, kad tai kraštutinė priemonė, todėl dabartinis streikų reglamentavimas, vilkinantis streikų paskelbimą, skatina darbuotojus ir darbdavius susitarti. Nors 190 TDO konvencija Lietuvoje nėra ratifikuota, tačiau nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo įstatymo pataisos draudžiančios psichologinį smurtą darbe.
Seimo narys Algirdas Sysas teigė, kad socialdemokratai svarsto laimėję rinkimus peržiūrėti streikų reglamentavimą ir teisminę praktiką, kuri teisėjams leidžia lengvai uždrausti streikus. Jis piktinosi dabar galiojančia tvarka, kad valstybės pareigūnai negali kreiptis į darbo ginčų komisiją, o turi savo teises ginti tik teisme, rizikuodami pralaimėjimo atveju, ne tik prarasti pinigus, skirtus advokatui, bet ir padengti teismo išlaidas.
Buvęs Socialinių reikalų ir darbo ministras, Seimo narys Linas Kukuraitis pranešė, kad įregistravo Seime įstatymo pataisą, kuri leistų nustatyti suminę darbo laiko apskaitą tik kolektyvinėse sutartyse. Numatyta kaip išimtinė priemonė dabar, dabar pasak jo, suminė darbo laiko apskaita kas ketvirtam Lietuvos darbuotojui. Dėl to darbuotojai verčiami persidirbti, sutrinka darbo ir poilsio rėžimas, o darbdaviai išvengia mokėjimo už viršvalandinį darbą.
Bronius Bučelis paminėjo, kad vedant derybas su darbdaviais profsąjungos turi turėti kompetenciją atstovaujant darbuotojus ir įvertinti bendrovės finansines galimybes ir poreikius. Reikia pripažinti, kad nepalankus įstatymai darbuotojų atžvilgiu verčia ieškoti kompromisų kolektyvinėse derybose norint tinkamai atstovauti darbuotojų interesus. Vėliau Seimo nariai ir diskusijų dalyviai atsakė į gausius dalyvių klausimus.
Bronius Bučelis
