Kovai su klimato kaita reikia bendrų vyriausybių, institucijų, verslo įmonių ir piliečių veiksmų. Kad žmonės galėtų priimti pagrįstus sprendimus, būtina gerai suprasti klimato kaitos keliamus iššūkius.

Siekiant įvertinti Lietuvos visuomenės supratimą apie klimato kaitą, šeštojoje EIB apklausoje dėl klimato kaitos daugiausia dėmesio skiriama gyventojų žinioms apie klimato kaitą trijose pagrindinėse srityse: apibrėžtys ir priežastys, pasekmės ir sprendimai. Apklausos dalyviai atsakė į 12 klausimų ir buvo vertinami skalėje nuo 0 iki 10, kur 10 reiškia aukščiausią žinių lygį. EIB apklausoje dėl klimato kaitos dalyvavo daugiau kaip 30 000 respondentų iš 35 šalių, įskaitant ES valstybes nares, Jungtinę Karalystę, Jungtines Amerikos Valstijas, Kiniją, Japoniją, Indiją ir Kanadą. Taigi ši apklausa suteikia galimybę sužinoti, kiek žmonės žino apie klimato kaitą.

Pagrindinės išvados

• Pagal EIB apklausos duomenis Lietuvos gyventojai užima 13 vietą tarp 27 ES valstybių narių (6,45 iš 10 balų) ir šiek tiek viršija ES vidurkį (6,37 iš 10 balų). Rezultatų lentelėje pirmauja Suomija (7,22 iš 10), po jos eina Liuksemburgas (7,19 iš 10) ir Švedija (6,96 iš 10). Pagal žinių apie klimato kaitos priežastis, pasekmes ir sprendimo būdus testo rezultatus Lietuva yra tarp Estijos ir Slovėnijos.

 

• Bendros žinių spragos. Lietuvos gyventojai žino apie klimato kaitos priežastis ir pasekmes, tačiau galėtų pagerinti savo žinias apie jos sprendimo būdus. Panašiai kaip ir daugumoje ES šalių, didelė dalis Lietuvos respondentų nežinojo, kad kovoti su klimato kaita gali padėti greičio ribojimas keliuose (88 %) ar geresnis pastatų šiltinimas (58 %).

 

Suprantimas apie klimato kaitos priežastis.

Pirmoji indekso dedamoji skirta klimato kaitos apibrėžčiai ir priežastims. Šioje srityje Lietuvos gyventojų rezultatai gerokai viršija ES vidurkį (7,57 iš 10, palyginti su 7,21) – Lietuva užima 7-ą vietą ES.

• Kalbant apie klimato kaitos apibrėžtį, dauguma Lietuvos respondentų (75 %) pasirinko teisingą apibrėžtį („ilgalaikis pasaulinio klimato kaitos tendencijų pokytis“) ir tik 6 % mano, kad klimato kaita yra apgaulė.
• Be to, trys ketvirtadaliai (75 %) suvokia, kad pagrindinės klimato kaitos priežastys yra žmogaus veikla, pavyzdžiui, miškų kirtimas, žemės ūkis, pramonė ir transportas. O ketvirtadalio respondentų nuomonė kitokia (18 % mano, kad klimato kaitą sukelia ekstremalūs gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, ugnikalnių išsiveržimai ir karščio bangos, 7 % įsitikinę, kad klimato kaitą lemia ozono skylė).
• Paklausti apie tris valstybes, kurios išmeta daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasaulyje, dauguma Lietuvos respondentų (77 %) teisingai pasirinko Jungtines Amerikos Valstijas, Kiniją ir Indiją.

 

Supratimas apie klimato kaitos pasekmes

Atsakydami į klausimą apie klimato kaitos pasekmes, Lietuvos gyventojai surinko 7,69 iš 10 balų (14 vieta Europos Sąjungoje), t. y. šiek tiek daugiau nei ES vidurkį (7,65 iš 10 balų).

• 85 % respondentų žino, kad klimato kaita daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai (pavyzdžiui, dėl jos gali padidėti oro teršalų, tokių kaip pažemio ozonas ir kietosios dalelės, kiekis).
• Be to, 86 % teisingai paminėjo, kad klimato kaita didina badą pasaulyje, nes dėl ekstremalių oro sąlygų nukenčia pasėlių derlius.
• Kalbant apie klimato kaitos poveikį jūros lygiui, 70 % Lietuvos gyventojų teisingai atsakė, kad pasaulinis jūros lygis kyla, tačiau beveik trečdalis (30 %) suklydo: 12 % respondentų teigė, kad jis krinta, o 18 % nurodė, kad klimato kaita konkretaus poveikio jūros lygiui neturi.
• Dviem trečdaliams Lietuvos respondentų (66 %) aišku, kad klimato kaita daro įtaką migracijai, nes visame pasaulyje padaugėjo priverstinių persikėlimų.

 

Žinios, kaip kovoti su klimato kaita, skiriasi

Paskutinėje indekso dedamojoje Lietuvos gyventojai gavo 4,09 iš 10 balų – mažiau nei ES vidurkį (4,25 iš 10 balų). Tai rodo, kad, palyginti su kitomis dviem tirtomis sritimis, jie turi gerokai mažiau žinių apie veiksmus, galinčius padėti švelninti klimato kaitą. Tai išryškina bendrą ES šalių tendenciją – už atsakymus į šiuos klausimus dauguma gavo mažus balus. Pagal šį rodiklį Lietuva yra 18-a iš 27 ES šalių.

• Dauguma Lietuvos gyventojų (76 %) žino, kad naudodami perdirbamus produktus gali padėti švelninti klimato kaitą.
• 66 % taip pat teisingai paminėjo, kad naudodamiesi viešuoju transportu, o ne individualiu automobiliu eina tinkama kryptimi.
• Vis dėlto atrodo, kad tik mažuma (42 %) žino, jog gali padėti ir geresnė pastatų izoliacija.
• Kol kas mažiau nei pusė respondentų (41 %) žino, kad rečiau pirkdami naujus drabužius taip pat padėtų švelninti klimato kaitą.
• Atrodo, kad labai mažai respondentų (12 %, 14 procentinių punktų žemiau ES vidurkio) žino, jog galėtų padėti ir greičio ribojimas keliuose.
• Galiausiai dauguma Lietuvos gyventojų nežino, kad skaitmeninių technologijų naudojimas daro didelį poveikį klimato kaitai, ir tik 6 % jų nurodė, kad žiūrėdami mažiau vaizdo įrašų internete gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
• Kaip ir daugumoje Europos šalių, tik mažuma Lietuvos gyventojų (40%) teisingai pasirinko asmeninio anglies pėdsako apibrėžtį – „visas asmens per metus išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis“.

EIB vicepirmininkas Thomas Östrosas pažymi:

„Klimato kaitą galime sumažinti tik dirbdami kartu. Svarbu nustatyti ir pašalinti EIB apklausoje dėl klimato kaitos nustatytas žinių spragas. Dirbdami EIB, teikiame finansavimą kovai su klimato kaita, tačiau taip pat pripažįstame savo vaidmenį prisidedant prie diskusijų ir švietimo šiuo klausimu. Švietimas yra efektyvi priemonė siekiant pokyčių. Esame įsipareigoję papildyti savo finansavimą iniciatyvomis, kuriomis skatinamas informuotumas ir žinios apie klimatą. Taip kursime tvarią ateitį, kuri nepaliks nė vieno nuošalyje.“

Papildoma informacija

Duomenys ir apklausos metodika

Apklausos metodiką, klausimyną ir visą duomenų rinkinį galite atsisiųsti čia.

Apie Europos investicijų banką

Europos investicijų bankas (EIB) yra Europos Sąjungos valstybėms narėms priklausanti ilgalaikio skolinimo įstaiga. Siekdamas padėti įgyvendinti ES politikos tikslus, jis veikia daugiau nei 160 valstybių ir teikia ilgalaikes paskolas perspektyvioms investicijoms finansuoti. Daugiau informacijos apie EIB ir švietimą klimato srities klausimais rasite čia.

EIB informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka