Lietuvoje iki 2023 m. vietoje dabartinės, sunkųjį tranzitinį transportą apmokestinančios vinječių sistemos turėjo būti įdiegta pažangesnė, vadinamoji e.tollingo sistema. Vietoje dabar surenkamų 50 mln. eurų būtų surenkama 120 mln. eurų per metus, kurie papildomai tektų Lietuvos kelių tvarkymo darbams.
Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirinko diegti GNSS (Smart Device arba programėlės ir palydovo hibrido) modelį, pagal kurį yra galimybė iš anksto deklaruoti važiuojamą atstumą ir už jį susimokėti, tačiau technologines sąlygas skundė konkurso dalyviai. Su vienu iš jų VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) bylinėjosi 9 mėn., teisminį procesą laimėjo, dabar dalyvis paduotas į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Nuostoliai gali siekti mažiausiai 70 mln. – tiek vidutiniškai neteks Lietuvos biudžetas vien per 2023 metus. Su kitu teismo dalyviu bylinėtasi sąlyginai trumpai, tik 3 mėn., ir pasiekta taikos sutartis. Tačiau būtina pažymėti, kad vėluojantis projekto įdiegimas per 1 dieną kainuoja bent 140 tūkst. negautų pajamų.
Seimo nario Andriaus Kupčinsko teigimu, „Ekonomikos komiteto posėdyje reikalauta VĮ LAKD garantijų, kad kelių apmokestinimo sistemos įdiegimas vėl nevėluos, nes Susisiekimo ministerija prašo Seimo atidėti įstatymo įsigaliojimą iki 2024 m. liepos 1 d. Kelių direkcijos ir Susisiekimo ministerijos atstovai įsipareigojo, įsipareigojimus fiksavome ir tęsime parlamentinę kontrolę toliau“.
Dabartinėje situacijoje konkursas tęsiamas, vokai atplėšti, nustatyta 6 konkurso dalyvių eilė, tačiau nugalėtojas dar nepaskelbtas. Tačiau paskelbtas 3 teismas, nes vienas konkurso dalyvis apskundė nustatytą eilę. Šioje situacijoje yra matoma pažanga: skundo teikėjui reikės labai pagrįstų argumentų, kad įtikintų teismą. Pavasariop tikimasi, kad bus paskelbtas nugalėtojas ir liks metai iki e.tollingo sistemos įdiegimo Lietuvoje.
„Mes Seimo Ekonomikos komitete visapusiškai palaikome šį projektą ir tikimės kuo efektyvesnio jo įgyvendinimo. Nors teks vėlinti šios sistemos naudojimo pradžios terminą, bet, panašu, kad metų užteks pagaliau įdiegti šią sistemą. Tai daugiau nei 70 mln. eurų per metus padidintų surenkamo kelių mokesčio, kurį būtų galima papildomai nukreipti kelių priežiūrai ir strateginiams kelių infrastruktūros projektams“, – sakė Ekonomikos komiteto narys A. Kupčinskas.
Dabartinis sistemos įgyvendinimo vėlavimas visiškai netenkina, biudžetas įtemptas, pinigai, kurie galėjo būti surinkti per 2023 m., jau galėjo pasitarnauti Lietuvos keliams, tiltams ir visai infrastruktūrai. Galima teigti, kad e.tollingo sistemos vėlavimas kainavo A. Meškinio viduriniojo tilto rekonstrukcijos darbus, kurių kaina sieks 68 mln. eurų.
A. Kupčinskas pabrėžė, kad „nesinori ieškoti kaltų, kai kurie rinkos dalyviai irgi ne šventieji, bet VĮ LAKD dažnai bylinėjasi su rangovais ir išleidžia teisminiams procesams šimtus tūkstančių, atitinkamai stipriai turėtų ginti savo pozicijas dėl strateginių projektų įgyvendinimo. Šie projektai yra numatyti Vyriausybės programoje ir įstatymuose, todėl būtina, kad būtų įgyvendinti laiku. Vėliau yra labai sudėtinga ginti pozicijas Seime dėl didesnio biudžeto keliams, kai namų darbai nepadaryti, o šalia gulinti meškerė net nenaudojama“.
Taip pat tikimasi, kad Susisiekimo ministerija nedels ir biudžeto netektis kompensuos indeksuotomis vinječių kainomis, kurios nedidintos nuo 2015 m. ir mūsų Europos Sąjungos regione yra mažiausios.
LR Seimo informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka