Nors dyzelinių lengvųjų automobilių paklausa Europoje nuosekliai smunka dėl apmokestinimo už taršą bei didėjančios alternatyvų pasiūlos, sunkiojo transporto pardavimą veikia kita logika. Ypač tai pasakytina apie ilgomis distancijomis krovinius vežančius vilkikus, kuriems ilgą laiką, be dyzelino, nebuvo matomos jokios kitos efektyvios išeitys.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais daugiausia – 41,1 proc. – energijos sunaudojo transporto sektorius, o didžiausią jos dalį sukūrė kelių transporto dyzelinas (1,67 mln. tonų), kuris sudarė 82,9 proc. visų važiuojant panaudotų degalų.
Vis dėlto nepaisydama tokių skaičių, Europa neišvengiamai juda alternatyvia energija varomų automobilių (net ir sunkiojo transporto) link. „Iveco“ prekės ženklo vadovas Baltijos šalyse Ernestas Jakubonis sako, kad perversmas ne tik neįvyks per kelerius metus, bet net ir šio dešimtmečio tikslai bus nelengvas iššūkis.
„Norėdami iš taško A (dabarties) patekti į tašką C (nulinių emisijų transportą), pakeliui neišvengiamai turime pereiti tarpinį tašką B, kol atsiras tikrai efektyvių, įperkamų ir veikiančių taško C sprendimų. Net ir sukūrus gerą technologiją dar būtini pajėgumai gaminti tiek, kiek reikia elektra varomų sunkvežimių, kad pasiektume iki 2030-ųjų Europos Sąjungos užsibrėžtus rodiklius beveik trečdaliu mažinti transporto CO2 išmetimą“, – pažymi E. Jakubonis.
Jau dabar veikianti išeitis
Europos Komisijos strategijoje užsibrėžta iki 2025 m. sunkiojo ir lengvojo komercinio transporto CO2 išmetimą mažinti 15 proc., o iki 2030 m. – 30 proc. Nuo 2025 m. CO2 tikslo nesilaikymas bus apmokestinamas papildomais mokesčiais.
Skaičiuojama, kad šį dešimtmetį toks tikslas Europai leistų išvengti 54 milijonų tonų CO2 emisijos, tai reikštų apie 25 tūkst. degalams sutaupytų eurų per pirmuosius penkerius metus, nusipirkus naują sunkvežimį 2025 metais, ir apie 55 tūkst. – įsigijus 2030-aisiais.
Politikos gairių pristatyme EK pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo siekianti dar ambicingesnių tikslų – iki 2030 metų mažinti CO2 emisijas bent perpus.
Anot E. Jakubonio, dėl šių priežasčių rinkos dalyvių žvilgsniai vis dažniau krypsta į suslėgtomis (SGD) arba suskystintomis (SkGD) gamtinėmis bei biodujomis varomą transportą, kuris yra jau dabar prieinama ekologiškesnė alternatyva.
„SkGD varomų vilkikų, palyginti su dyzeliniais analogais, tarša kietosiomis dalelėmis mažėja iki 95 proc., o naudojant biometaną lygiai tiek pat sumažinama ir CO2 emisija. Palyginti abu, dujinis vilkikas neturi techniškai silpnesnių vietų ir gali nuvažiuoti panašius atstumus“, – teigia specialistas.
Dujinių vilkikų parką didins trigubai
Dujinius vilkikus naudojančių bendrovių jau yra ir mūsų šalyje. Viena didžiausių Lietuvoje logistikos kompanijų „Vlantana“ šiuo metu savo parke turi 15 SkGD varomų vilkikų „Iveco S-Way NP“ ir vien šiemet planuoja šį skaičių didinti daugiau nei tris kartus. Be to, įmonė numatė savo teritorijoje greta Klaipėdos, ties pagrindine šalies automagistrale A1, įrengti SkGD ir SKD pildymo stotį.
Anot bendrovės generalinio direktoriaus Tomo Stonio, pirmasis ekologiškais degalais varomas nuosavas įmonės vilkikas į suplanuotą maršrutą išvyko 2020 m. rudenį, o šiuo metu visi 15 SkGD varomų vilkikų darbuojasi Centrinėje Europoje, kurioje plačiai išvystytas reikalingų degalinių tinklas.
„Vystydami logistikos verslą itin daug dėmesio skiriame tvariems bei aplinką tausojantiems sprendimams. Šiais degalais varomų vilkikų varikliai pasižymi mažiausiu poveikiu aplinkai, todėl tiek mes patys, vykdydami veiklą, tiek ir mūsų klientai prisidės prie taršos aplinkai mažinimo, juk jų prekės bus gabenamos ekologiškiau ir mažiau teršiant aplinką“, – sako T. Stonys.
Jis pažymi, kad SkGD varomų vilkikų vaidmuo itin svarbus, nes klimatui neutralios ekonomikos kūrimo kontekste plėsdama savo parką tokiu transportu įmonė siekia prisidėti prie ilgalaikių ES tikslų įgyvendinimo.
E. Jakubonio teigimu, į SkGD varomus vilkikus bendrovės investuoja ir dėl klientų prašymų. „Tai ypač pasakytina apie Vakarų Europos bendroves, kurios prašo jų prekes vežti netaršiu transportu. Dažniausiai tokios įmonės į savo veiklos strategiją įtraukia aiškiai apibrėžtus tvarumo tikslus, todėl gan preciziškai žiūri ir į pasirenkamų partnerių veiklą, formuluoja jiems atitinkamus reikalavimus“, – pastebi „Iveco“ atstovas.
Tiesa, kol kas Lietuvos įmonės SkGD varomus vilkikus įdarbina ne namuose, o ten, kur geriau išvystyta infrastruktūra. Tačiau situacija gerėja ir Baltijos šalyse, kuriose vien per artimiausius kelerius metus numatyta atidaryti iki 10 naujų SkGD ir SGD stotelių.
Pokyčius skatins reguliacinė aplinka
Svarbus skatinantis faktorius netrukus taps ir reguliacinė aplinka bei jos poveikis vienam svarbiausių sunkiojo transporto kriterijų – eksploatavimo kaštams. Krovinių vežėjus pereiti prie biodujomis varomo transporto skatinančio startuolio „Dvire“ vadovas Marius Čižas sako, kad jau dabar svariausias finansinis gamtinių dujų naudojimo privalumas yra šiek tiek mažesnės sąnaudos ir apie penktadaliu mažesnė jų kaina, palyginti su dyzelinu.
Ateityje degalų kainų skirtumas gali dar labiau išaugti dujų naudai dėl Lietuvos įsipareigojimų mažinti taršą įvairiapusiškai, transporto – taip pat, skatinant rinktis alternatyvius degalus. Skatinamosios politikos vaisius ne vienas logistikos rinkos dalyvis jau intensyviai raško Vokietijoje, kuri atleido SkGD varomus vilkikus nuo kelių mokesčio.
Pagal tokio vilkiko ridą vien tik per metus ši lengvata leidžia sutaupyti nuo keliolikos iki kelių dešimčių tūkstančių eurų, beveik išlygindama įsigijimo kainos skirtumus, palyginti su dyzelinu varomu transportu. Be to, Vokietijoje geriau išvystyta gamtinių dujų degalinių sistema, todėl ir Lietuvos įmonės renkasi savo parko SkGD vilkikus naudoti ten.
Dar vienas svarbus aspektas numatomas Lietuvos alternatyvių degalų įstatymo projekte. Jame siūloma nuo kitų metų nustatyti ne mažesnę nei 6,8 proc. į mūsų rinką tiekiamų degalų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, apimtį ir ši vertė kasmet augtų, kol 2030 metais pasiektų 16,8 proc. Anot M. Čižo, tai reiškia, kad į rinką tiekiami tradiciniai degalai keisis ir turės vis daugiau ekologinių priedų, kurie didins jų įsigijimo kainą.
„Įvertinus žaliąjį kursą ir įstatymo nuostatą, kad teršėjas moka, tikėtina, jog jau po kelerių metų kelių rinkliavoje atsiras lengvatų netaršiam transportui. Kaip žinia, Alternatyvių degalų įstatymo projekte suskystintomis ir suspaustomis dujomis varomi sunkvežimiai prilyginami netaršioms transporto priemonėms, todėl jie įgytų svarų ekonominį privalumą“, – pastebi M. Čižas.
Specialisto skaičiavimais, jau dabar rinkoje galima rasti sąlygų paketą, užtikrinantį, kad gamtinėmis dujomis varomo vilkiko eksploatavimo kaštai prilygtų ar net pranoktų dyzelines alternatyvas. Tačiau atsižvelgus į EK strategijos įgyvendinimą, netrukus svarstyklės gali gerokai nusvirti į ekologiškesnių degalų pusę.
„Ateityje šis santykis ir toliau nuosekliai keisis alternatyvių degalų naudai, kai visa apimtimi ims veikti ES žaliojo kuro politika, leisianti nuo dabartinių sprendimų pereiti prie dar ekologiškesnių ir plačiau naudoti biodujas“, – akcentuoja M. Čižas.
„Velocitia“ informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
