Havanos spindesys ir skurdas

lapkričio 02 04:55 2012 Spausdinti straipsnį Kelionės Patirtis

Savito Kubos sostinės grožio neįmanoma apsakyti žodžiais. Seni, apgriuvę, dešimtmečiais remonto nematę pastatai, neįtikėtinomis, akį rėžiančiomis spalvomis nudažytos jų detalės – visa tai, atrodo, turėtų atrodyti groteskiškai. Tačiau, nepaisant eklektikos ir akis badančio skurdo, Havana užburia savitu, tik jai vienai būdingu žavesiu.

Be abejo, tam įtakos turi ir puikus tropinis klimatas. Juk taip smagu pabėgti nuo lietuviško rudens darganos ten, kur visus metus šviečia saulė… Temperatūra saloje retai nukrenta žemiau 10 laipsnių, o spalį oras itin malonus – šiltesnio rūbo per visas tris viešnagės Kuboje savaites neprireikė nė sykio.

Tiesa, pojūtį, jog Kuba – rojus Žemėje, šiek tiek išsklaidė „Frankenštormu“ pakrikštytoji „Sandy“. Nors uraganas siautėjo rytinėje Kubos dalyje ir Havanai žalos nepridarė, stiprokas vėjas bei pasišiaušusi jūra gąsdino ir griovė kelionių planus.

Stilių mišinys

Havana ilgą laiką buvo tarpinis taškas tarp Europos ir Amerikos. Ne veltui jos architektūrai įtakos turėjo įvairiausi stiliai – nuo baroko iki neoklasicizmo. Tiesa, kadais įspūdingi pastatai dabar gerokai apšiurę, o miesto senamiestis tiesiog prašyte prašosi priežiūros ir restauratorių rankų.

Naujuosiuose Havanos rajonuose pridygę šiuolaikiškai atrodančių pastatų, kai kurie iš jų – netgi su pretenzijomis į amerikietiškuosius dangoraižius. Juos kubiečiai taip pat mėgsta dažyti ar „puošti“ ryškiomis, akį rėžiančiomis spalvomis.

Mieste itin gajus Fidelio Kastro kultas – paminklų jam gali rasti visame mieste, jo atvaizdais puošiami namų fasadai, apie pagarbą „vadui“ byloja net grafiti užrašai ant kiemų tvorų. Havanos centre įkurtas Fidelio Kastro muziejus, kur galima susipažinti su jo gyvenimu ir veikla bei revoliucijos relikvijomis.

Be šio, Kuboje gausu ir kitų muziejų, taip pat rūmų, aikščių ir bažnyčių. Turistus ypač traukia ispanų pastatyti miesto įtvirtinimai, išsidėstę miesto centre. Čia pat galima apžiūrėti ir Didįjį Havanos teatrą, pastatytą dar 1837 metais, taip pat Nacionalinį Kubos teatrą, įsikūrusį moderniame pastate.

Pramogos

Kubiečiai – iš pažiūros draugiški ir paslaugūs. Tačiau jie niekada nepraleis progos pasipelnyti iš atvykėlio, už kiekvieną paslaugą nuplėšdami iš turisto dešimtgubai didesnę kainą nei iš savo kraštiečio. Tačiau žinant, kad vidutinis atlyginimas saloje siekia vos dešimt dolerių, paremdamas kubiečius didelės nuoskaudos nejunti.

Juolab kad ir viešbučiuose bei restoranuose kainos užsieniečiams ir vietos gyventojams gerokai skiriasi. Tačiau poilsiauti Kuboje nėra brangu net ir ne itin turtingam lietuvaičiui; štai pavalgyti vakarienę viename iš geriausių Havanos restoranų kainuoja maždaug 10-15 dolerių. Į šią sumą įeina ir karališkas aptarnavimas: vienas restorano darbuotojas svečią sutiks prie durų, kitas palydės į salę, trečias atitrauks kėdę atsisėsti, o dar keletas akylai stebės, ar svečio akyse neįsižiebė tegu ir menkiausias pageidavimas.

Havanoje itin intensyvus naktinis gyvenimas – čia veikia daugybė naktinių klubų, restoranų, pritraukiančių gausybę svečių iš užsienio. Kai kurie naktiniai klubai spėjo išgarsėti visame pasaulyje, o kabaretų pasirodymai pasižymi ypatinga, tik kubiečiams būdinga choreografija.

Režimas švelnėja

Anksčiau griežtumu garsėjęs Kubos komunistinis režimas pastaruoju metu gerokai sušvelnintas – valdžia šiemet supaprastino išvykimo iš salos tvarką kubiečiams. Kaip žinia, pusę amžiaus Kuboje galiojo itin griežti kelionių suvaržymai, kainavę ne vieną paaukotą gyvybę, kubiečiams bandant pabėgti į išsvajotąją Ameriką senais, išklerusiais laiveliais.

Pastaruoju metu saloje vienas po kito dygsta ir mums jau seniai įprastais tapę „supermarketai“, kur gausu įvairių parduotuvėlių bei prekių. Tiesa, kainos eiliniam kubiečiui čia nelabai prieinamos – tačiau kas gali uždrausti it muziejuje pasigrožėti Vakarų pasauliui būdingu spindesiu bei prekių ir produktų gausa…

Sena ir nauja – greta

 

Kalbant apie Kubą, negali nepaminėti ir joje važinėjančių transporto priemonių. Išklerę, nenusakomo amžiaus sovietiniai žiguliukai, volgos ar trofėjiniai amerikietiški automobiliai dūmija taip, kad imi džiaugtis: kaip gerai, kad salos gyventojai neturtingi ir nuosavą transporto priemonę retas teišgali įsigyti…

Vos keletas kilometrų nuo miesto – įspūdingi smėlio paplūdimiai su palmėmis bei jaukiomis užeigėlėmis turistams, kur gali atsigaivinti ypatingu kubietišku gėrimu, pagamintu iš egzotiškų vaisių sulčių.

Trys savaitės Kuboje prabėga tiesiog nepastebimai. Paliekame egzotiškąją salą su viltimi, kad teks į ją dar ne sykį sugrįžti…

Austėja Jakubauskaitė

Autorės nuotraukos


rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.