Europos investicijų bankas (EIB) paskelbė 2022 m. savivaldybių apklausos išvadas. Šioje apklausoje dalyvavo 744 Europos Sąjungos savivaldybės, taigi gauta išsami informacija apie ankstesnes ir planuojamas investicijas, taip pat apie iššūkius, su kuriais susiduria savivaldybės, pereidamos prie skaitmeninių ir žaliųjų technologijų, ir daromą pažangą. Kadangi Europos Sąjungoje savivaldybėms tenka beveik pusė viešųjų investicijų, šios išvados labai svarbios.

Svarbiausios 2022 m. savivaldybių apklausos išvados:

1. Investavimo spragos ir iššūkiai. Finansavimo trūkumas, neaiškus ir ilgas reguliavimo procesas ir toliau atgraso savivaldybes nuo svarbių investicijų planavimo. Be to, įgyvendinant projektus labai trukdo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir tiekimo grandinės kliūtys.
2. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Atsakymuose į apklausos klausimus pabrėžiama, kad labai svarbu dabartiniams ir būsimiems darbuotojams suteikti būtinus mokymus. Savivaldybės nurodo, kad joms sunku gauti aplinkos ir klimato srities specialistų, taip pat patyrusių technikų ir inžinierių. Šių iššūkių sprendimas yra labai svarbus siekiant sėkmingai įgyvendinti investicijų planus.
3. Dėmesys žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Savivaldybių ateinančių trejų metų investicijų planuose svarbiausias vaidmuo tenka klimato kaitos švelninimui, prisitaikymui prie jos ir skaitmeninei infrastruktūrai. Vis dėlto daugiau nei šešios iš dešimties savivaldybių reiškia nepasitenkinimą ankstesnėmis investicijomis į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, o 40 proc. savivaldybių teigia esančios nepatenkintos investicijomis į skaitmeninę infrastruktūrą.
4. Regioniniai skirtumai. Europos savivaldybės yra labiau pažengusios skaitmeninės nei žaliosios pertvarkos srityje. Nors didesnes pajamas gaunančiuose regionuose daugiau savivaldybių aktyviai investuoja į abi pertvarkos sritis, mažiau išsivysčiusiuose regionuose patiriama sunkumų siekiant panašios pažangos.

Savivaldybių investavimo kliūtys.

Kokiu mastu kiekvienas iš toliau išvardytų veiksnių yra kliūtis jūsų investicijų į infrastruktūrą veiklai įgyvendinti? Ar tai didelė kliūtis, nedidelė kliūtis, ar visai nėra kliūtis?   proc.
*Imtis: visos savivaldybės (išskyrus atsakiusias „nežinau“ arba „nenorėčiau atsakyti“)

„Kaip rodo EIB savivaldybių apklausa, savivaldybės visoje Europoje susiduria su didelėmis investicijų spragomis, ypač investicijų į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos infrastruktūrą. Labai svarbu, kad politikos formuotojai ir suinteresuotosios šalys pašalintų šias spragas ir pirmenybę teiktų tvarioms ir atsparioms investicijoms į žalesnę ir labiau skaitmenizuotą ateitį. Visoje Europoje, taip pat savivaldybių lygmeniu, reikia spręsti nuolatinio įgūdžių trūkumo problemą, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti regionines ir visos Europos investicijų programas“, – sako EIB vyriausioji ekonomistė Debora Revoltella.

 EIB vicepirmininkas Ricardo Mourinho Felix teigia, kad, siekiant užtikrinti nuoseklią paramą žmonėms ir įmonėms, savivaldybių investicijos yra svarbiausias dalykas: „Atsižvelgiant į tai, kad didelę viešųjų investicijų dalį sudaro savivaldybių investicijos, būtina, kad jos turėtų reikiamų išteklių, ekspertinių žinių ir stiprius bendradarbiavimo tinklus, reikalingus toms investicijoms veiksmingai įgyvendinti. Pasauliui sparčiai vystantis, savivaldybių vaidmuo žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos procese tampa vis svarbesnis. Siekiant puoselėti tvarią praktiką tokiose srityse kaip miestų planavimas, energijos vartojimo efektyvumas, atliekų tvarkymas ir transportas, būtina stiprinti kompetenciją visoje Europoje. EIB savivaldybių apklausoje pateikiama įžvalgų apie savivaldybių prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir pabrėžiami svarbūs poreikiai, į kuriuos būtina atsižvelgti ateityje.“

EIB veikla sanglaudos regionuose

Šiandien EIB paskelbė ir naują ataskaitą, kurioje analizuojama EIB grupės veikla Europos sanglaudos regionuose 2022 m. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama EIB grupės indėliui į inovacijas, skirtas įtraukiajai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir jų makroekonominiam poveikiui. 2022 m. EIB grupė projektams sanglaudos regionuose skyrė 28,4 mlrd. eurų. Parama inovacijoms 2022 m. sudarė 25 proc. visų EIB paskolų, iš kurių 4,6 mlrd. eurų (34 proc.) teko sanglaudos regionams. Žaliosios investicijos auga: kaip ir 2021 m., EIB finansuojamų žaliųjų investicijų dalis sanglaudos paskolose buvo didesnė nei visose ES paskolose, o tai atitinka EIB sanglaudos politikos kryptį, kuria įsipareigota gerokai padidinti klimato politikos veiksmų ir aplinkosaugos paskolų dalį pertvarkos ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose.

EIB vicepirmininkė Lilyana Pavlova pažymi: „Regioninė sanglauda kenčia nuo geopolitinio neapibrėžtumo, pabėgėlių atvykimo ir energetinių sukrėtimų, todėl miestai ir regionai vis dar turi persitvarkyti, kad pasiektų Europos Sąjungos klimato tikslus ir sumažintų skaitmeninę atskirtį. Sprendžiant šiuos iššūkius inovacijos yra gyvybiškai svarbios. Šiems politikos tikslams įgyvendinti EIB grupė siūlo įvairias finansines ir konsultacines priemones, kurios turi apčiuopiamą poveikį.“

Norėdami gauti daugiau informacijos ir susipažinti su visa apklausos ataskaita, spustelėkite čia.

Pagrindinė informacija

Apie EIB Ekonomikos departamentą

 EIB Ekonomikos departamentas atlieka ekonominius tyrimus, rengia studijas, vykdo unikalią investicinės veiklos Europos Sąjungoje ir už jos ribų analizę, taip pat padeda Bankui vykdyti operacijas bei apibrėžti savo poziciją, strategiją ir politiką. Departamentui, kuriame dirba 40 ekonomistų komanda, vadovauja vyriausioji ekonomistė Debora Revoltella.

Apie Europos investicijų banko grupės paramą sanglaudai

Europos investicijų bankas (EIB) yra Europos Sąjungos valstybėms narėms priklausanti ilgalaikio skolinimo įstaiga. Siekdamas padėti įgyvendinti ES politikos tikslus, jis teikia ilgalaikes paskolas perspektyvioms investicijoms finansuoti. Projektų, padedančių stiprinti Europos Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, finansavimas yra EIB veiklos pagrindas nuo pat jo įkūrimo 1958 m.

EIB skolinimas sanglaudos srityse apima visą ekonominės veiklos spektrą ir turi atitikti bent vieną iš keturių EIB prioritetų: inovacijos (skaitmeninis ir žmogiškasis kapitalas), tvarūs miestai ir regionai, tvari energetika ir gamtiniai ištekliai, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansavimas. EIB sanglaudos regionai apima mažiau išsivysčiusius regionus (BVP vienam gyventojui – mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio) ir pertvarkos regionus (BVP vienam gyventojui – 75–100 proc. ES vidurkio), kaip apibrėžta ES sanglaudos politikos žemėlapyje.

EIB pranešimas spaudai

Linos Jakubauskienės nuotrauka