Tai įvyko 1932 m. rugpjūčio mėnesį. Kaip žinote, Kelių policija buvo įkurta prieš 90 metų, tai yra 1932 m. spalio mėn. 1 d., tada ji vadinosi Judėjimo policija.
Prieš įkuriant šia įstaigą, Lietuvos policija dažnai lankydavosi Europos šalyse, kad įgautų daugiau patirties organizuojant Judėjimo policijos būsimą veiklą. Tai štai grįžus iš vienos tokios kelionės, jos dalyvis tuometinėje spaudoje išspausdino savo prisiminimus:
„Auto važinėjimo tvarkymas”.
Kad automobiliai ir motociklai pasiutusiai nelakstytų ir žmonių nužudytų, užsieniuose kai kur vartojama labai paprasta ir tiksli priemonė, kurios pravartu būtų griebtis ir Lietuvoje.
Ji yra tokia:
Miesto policijos viršininkas kasdien sėdasi automobilin ir leistinu maksimaliu greitumu važinėja po miestą. Jeigu jį kuris nors automobilis ar motociklas aplenkia, tai, vadinasi, to automobilio šoferis važiuoja greičiau negu leista. Policijos viršininkas tuojau pasižymi aplenkusios mašinos numerį, aplenkimo vietą ir laiką, o kitą dieną mašinos savininkui prisiunčia reikalavimą neatidėliojant sumokėti baudą.
Kadangi policijos viršininkas kasdien važiuoja vis kita mašina – samdytu automobiliu, o ne savuoju tarnybiniu, ir be to, įvairiomis valandomis, tai visi auto vairininkai, nežinodami kur ir kada jie gali pakliūti, laikosi tvarkos ir pergreit nevažinėja. Provincijos keliuose greitumo patikrinimas esąs taip pat daromas, tik kiek kitaip paįvairintu būdu. (Kalba netaisyta)
Kęstutis Pletkus
Linos Jakubauskienės nuotrauka
