Pastaruoju metu sulaukiame nemažai paklausimų dėl galimybės vežtis paspirtuką autobusu. Sulaukiame ir priešingų prašymų – jokiu būdu neįleisti važiuoti su paspirtukais, nes jau yra atvejų, kai susižalojus į paspirtuką keleiviams prireikė ir medikų pagalbos.
Paspirtukais vadinamos įvairaus dydžio dviratės transporto priemonės, nuo mažučio mechaninio vaikiško iki galingo elektrinio, tad netikslinant, apie kokią kalbama, gali įsivelti nepageidaujamos painiavos. Pridedame paveiksle pavyzdžius: nuo absoliučiai nepriimtinų iki galimo vežti autobusu – jeigu tenkinamos ir kitos būtinosios sąlygos.
Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintose Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatyta, kad paspirtuką galima vežtis tik tais atvejais, kai jis atitinka visus šiuos rankiniam bagažui keliamus reikalavimus:
Autobuso vairuotojui suteikta teisė priimti sprendimą, ar paspirtukas atitinka šiuos reikalavimus.
Todėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ rekomenduoja, jei jau yra neišvengiama būtinybė vežtis papildomą mobilumo priemonę (pvz. paspirtuką), ji turėtų būti įpakuota į specialų dėklą ar turi būti kitaip izoliuotos nešvarios, smailios, galinčios sužeisti, įpjauti dalys.
Kartais diskutuojant paspirtukai lyginami su kūdikių ar neįgaliųjų vežimėliais, reikalaujant tokių pat vežimo teisių. Bet mes tokį emocinį argumentą laikome nekorektišku. Kūdikių ar neįgaliųjų vežimėlių naudotojai dažnai neturi alternatyvos viešajam transportui. Tuo tarpu paspirtukas, pirmiausia – galingas elektrinis – yra skirtas ne būti vežamas, o kad juo pačiu būtų važiuojama. Ir kitų keleivių patirtys yra skirtingos: nesulaukiame nusiskundimų dėl bendrakeleivių su vežimėliais. To, deja, negalėtume pasakyti apie paspirtukininkus.
