Šį kartą apie tai, kaip 1926 m. konkuravo vežėjai autobusais kelyje Alytus- Kaunas.
Iki 1926 m. rudens tarp Alytaus ir Kauno keleivius vežė tik Alytaus gyventojų Guberų lengvieji automobiliai ir keleivinis autobusas. Nebuvo jokios konkurencijos. dėl to keleiviai turėdavo mokėti už nuvežimą iš Alytaus į Kauną arba iš Kauno į Alytų po 15-20 litų. 1926 m. spalio mėn. keleivius vežioti pradėjo Kauno Juozapiečių draugijos keleivinis autobusas, jis vežė keleivius iš Alytaus į Kauną ir iš Kauno į Alytų po 5-6 litus. Susidarė konkurencija.
1926 m. spalio mėn. 15 d., apie 21 valandą vakaro, prieš pat atvažiavimą iš Kauno į Alytų, likus 4 kilometrams iki Alytaus, kažkas padėjo prikalinėtą vinių kartį ir pridengė ją šakomis. Juozapiečių draugijos autobusas atvažiavo į tą vietą, vairuotojas kartu su konduktoriumi ir keleiviais pamatė paslėptas kartis ant plento, bet jau buvo per vėlu sustabdyti autobusą. Autobusas pervažiavo per tas kartis, kurios subadė tris naujas padangas. Autobusas tuojau sustojo ir negalėjo toliau važiuoti. Keleiviai nuėjo pėsti 4 kilometrus į Alytų kartu su vairuotoju ir konduktoriumi, palikę autobusą ant plento be sargybos, nes bijojo užpuolimo.
Vairuotojas Misiūnas su konduktoriumi Grišonu kreipėsi į Alytaus policiją, kad ji išaiškintų kaltininką. Policija kartu su pranešėjais apie įvykį nuvyko pas Guberus ir rado lengvąjį automobilį dar su karštu varikliu ir purvinais ratais. Guberai gynėsi, bet Alytaus policija, atlikus tardymą, bylą perdavė Alytaus I nuovados Taikos teisėjui, kuris D. Guberą išteisino. Juozapiečių draugijos advokatas Vilimas padavė apeliaciją Kauno Apygardos Teismui, o šis 1929 m. vasario mėn. 6 d. peržiūrėjęs bylą iš naujo, pripažino Dimitrijų Guberą kaltu, nubaudė 500 litų bauda ir priteisė Juozapiečių draugijai sumokėti 800 litų už padarytus nuostolius…
Kęstutis Pletkus
