Prieš 85-erius metus buvo iškilmingai atidarytas Žemaičių plentas. Pateikiame šiek tiek statistikos – kaip vyko jo tiesimo darbai.

Žemaičių plento  nuo Kauno miesto ribos iki Gargždų miestelio ilgis buvo 193,03 km. Šio plento tiesimas kartu su tiltais ir kitais pastatais kainavo 13 mln. 517 tūkst. 208 Lt. 72 ct.

95,2 % sumos liko savame krašte (tai yra darbo jėga, akmenys, žvyras ir kt.) ir tik 4 ,8 % sumokėta užsienio kompanijoms už cementą, geležį ir kt .

Žemaičių plento  statybai darbo jėgos sunaudota apie 2 mln. darbininko darbų dienų ir apie 350 tūkst. vienkinkių vežimų darbo dienų.

Miško iškirsta 28,141 ha už 27 579 Lt; žemės darbų atlikta 1769370 kub. m. už 2 649 445 Lt. Medžiagų pristatyta: skaldos 211 563 kub. m už 4 470 807 Lt; žvyro – 77 244 kub. m už 442 420 Lt ir smėlio 166 509 kub. m už 720896 Lt.

Buvo pastatyta 11 tiltų. Visas plento ilgis – 96,44 % tiesiosios ir tik 3,56 % horizontalinių kreivių. Visur naujai pastatytu plentu matomumas įkalnėse ir kreivėse buvo padarytas nemažesnis kaip 150 m.

Plento statybos reikalams buvo nusavinta už 381 063 Lt žemės ir nukelti 84 trobesiai už 69 436 Lt.

Statyba vykdyta mišriu būdu – ūkio būdu ir rangovų.

Tyrinėjimus ir ūkiškai priežiūrą vykdė Kelių valdybos techniškas  personalas.

Visa Žemaičių plento  statyba buvo suskirstyta į septynias distancijas. Iki 1934 m Žemaičių plento statyba buvo lėta, pirmiausia pastatytas Raseinių – Viduklės kelio tarpas, tai yra Raseiniai sujungti su Viduklės  geležinkelio stotimi, o nuo 1934 m. plento statyba buvo suintensyvinta ir baigta 1938 m.

Apie plento atidarymo iškilmes skaitykite čia

Parengė Kęstutis Pletkus

Nuotrauka – iš archyvų