Lapkričio 28-ąją Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje vyko Klimato savaitės renginys – diskusija apie klimato kaitos iššūkius ir galimybes transporte ir pramonėje.
Besikeičiantis klimatas verčia visas pasaulio šalis ieškoti kelių, kaip mažinti aplinkos taršą. Ne išimtis – ir Lietuva. Mūsų šalyje atnaujinama Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategija 2021–2050 m. laikotarpiui, nustatant nacionalinius trumpalaikius (iki 2020 m.), vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus ir uždavinius.
Strategijos įgyvendinimui taip pat parengtas integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (NECP) 2021-2030 m. laikotarpiui.
Pasak Aplinkos viceministro Mariaus Narmonto, transporto sektorius – vis dar tarp daugiausia teršalų į aplinką išmetančių sektorių. Teršalų išmetimas į aplinką nuo 2005-ųjų padidėjo 30 proc., tad Lietuvos laukia ambicingi tikslai klimato kaitos srityje. „Didžiąją dalį išmetimų sudaro lengvasis transportas, sunkiasvoriai išmeta teršalų gerokai mažiau. Todėl ateityje numatomi du taršos mokesčiai – metinis ir transporto priemonių registracijos mokestis. Dėl jų dar turės balsuoti Seimo nariai“, – pabrėžia M. Narmontas.
Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika pristatė iššūkius transporto srityje. Planuojama modernizuoti bei elektrifikuoti geležinkelius, plėtoti upių transportą. Taip pat tikimasi elektrinių automobilių proveržio. Šiuo metu jų yra registruota apie 1 400, viliamasi, kad 2030-aisiais šalies keliais važinės jau 230 tūkstančių.
Susisiekimo ministerija planuoja, jog, skelbiant viešuosius pirkimus, turės būti reikalaujama, kad keleivinio transporto, siuntų, atliekų ir kitos transporto priemonės būtų varomos alternatyviais degalais. Numatyta, jog iki 2025 m. „žaliųjų“ pirkimų dalis sudarys iki 80 proc., o 2026-2030 m. – jau 100 proc. visų viešųjų pirkimų.
Viceministras taip pat pristatė būsimą e.rinkliavą, kuri, pasak jo, būtų teisingesnė nei dabartinė vinječių sistema. Kol kas šis mokestis planuojamas tik krovininiam transportui.
G. Mažeika pristatė ir kitas priemones, skirtas miestų taršai mažinti. Viena iš jų – SGD skatinimas, numatyta subsidija įsigyjantiems krovininius automobilius, vis dėlto neskatinama keisti tolimojo susisiekimo dyzelinių autobusu į dujinius.
Kęstutis Masalskis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas, pristatė iššūkius pramonės sektoriuje, kalbėjo apie žiedinės ekonomikos, taip pat – švietimo svarbą mažinant klimato kaitos sukuriamas problemas.
Klimato kaitos mažinimo galimybės per efektyvaus ir darnaus mobilumo priemones pristatė mobilumo ekspertė Kristina Gaučė. Pasak jos, daugiausia taršos transportas generuoja didžiuosiuose miestuose, vis dėlto turėtume nepamiršti, jog kelionės vyksta ne tik miestuose, bet ir tarp jų.
„Prie klimato kaitos mažinimo gali prisidėti darnus judumas ir mobilumo valdymas. Galima kalbėti ne apie mobilumo didinimą, bet jo gerinimą – žmonės daugiau kelionių turėtų atlikti viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais, pėsčiomis“, – teigė K. Gaučė.
Ji pristatė ir kitas priemones, skirtas gerinti mobilumą miestuose, planavimo svarbą, automobilių stovėjimo normų griežtinimą, eismo ribojimus, spūsčių mokesčius, mažų emisijų zonas, viešojo transporto prioriteto užtikrinimą.
Pasak K. Gaučės, tam, kad žmonės dažniau rinktųsi viešąjį transportą, jis turi būti patikimas, greitas, dažnai kursuojantis, švarus, saugus.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Raminta Radavičienė bei „Linavos“ atstovas Tomas Garuolis kalbėjo apie tai, kas bendra tarp klimato kaitos ir dietos iššūkių. R. Radavičienė pateikė įžvalgas nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui, kalbėjo apie tai, kokį poveikį konkreti priemonė turės taršos mažinimui. „Viliamės, jog mūsų pateikti komentarai bus įvertinti, bus ieškoma konkretumo, aiškumo, žadame dalyvauti priemonių įgyvendinimo stebėsenoje“, – teigė R. Radavičienė.
T. Garuolis kalbėjo apie kelių transporto sektorių, apie tai, kaip krovinių gabenimo įmones galėtų paveikti naujai įdiegti mokesčiai už kelius.
„Klimato srities veiksmų plane pasigedau didesnio viešojo transporto skatinimo priemonių. Minimi darnaus judumo planai, juose yra skatinimo priemonės vietinio – miesto ir priemiesčio – susisiekime, vis dėlto priemonių, skatinančių keleivius persėsti į tolimojo susisiekimo transporto priemones, kaip ir nėra. Planuojamas įvesti taršos (registracijos) mokestis nuo 2020 m. ir diferencijuotas taršos mokestis pagal taršą nuo 2021 m. Jei taršos mokesčiai bus visuotiniai ir keleiviui bus pigiau važiuoti autobusu, tada ta priemonė gali duoti rezultatų. Vis dėlto šiuo atveju autobusai neturėtų būti apkraunami papildomais mokesčiais“, – renginyje išgirstas mintis apibendrina Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
