Kartu su didžiausiu viešojo transporto atnaujinimu Kaune, atkreiptas didesnis dėmesys į keleivių poreikius. Žmonėms su specialiais poreikiais, prasčiau matantiems, kurtiesiems ir nebyliams bilieto įsigijimas nėra toks paprastas. Pirmoji Lietuvoje komunikaciją tarp keleivių ir vairuotojų palengvinsianti bilietų kainų ženklinimo sistema viešajame transporte pradėta diegti bendradarbiaujant su Kauno „Arkos“ bendruomene bei Kauno aklųjų ir silpnaregių bendrijos atstovais.
Aktyvių neįgaliųjų organizacijų dėka bendrovė UAB „Kauno autobusai“ atkreipė dėmesį į šiems žmonėms kelionių viešuoju transportu metu kylančius iššūkius. Siekiant palengvinti kasdien miesto autobusais ir troleibusais keliaujančių nebylių ir kurčiųjų, silpnaregių, o taip pat raidos sutrikimus turinčių keleivių integraciją, kartu ieškota bendro sprendimo.
Atsižvelgiant į tai, UAB „Kauno autobusai“ nusprendė įdiegti specialų vienkartinių bilietų kainų žymėjimą ant vairuotojų kabinos stiklų. Ilgainiui suradus bendrą, vairuotojams ir neįgaliųjų bendruomenėms suprantamą ir priimtiną vizualinį sprendimą, bendrovės atstovai rugsėjo pradžioje susitiko su bendruomenių nariais ir pristatė bandomąjį, bilietų kainų žymėjimo išdėstymą skirtingose transporto priemonėse. Susitikime dalyvaujant bendradarbiaujančioms organizacijoms, buvo išklausyti bendruomenės narių pastebėjimais ir pasiūlymai, įvykdyti pakeitimai.
Kainų žymėjimą sudaro trys skirtingi ryškaus kontrasto lipdukai, išdėstyti pakankamu atstumu vienas nuo kito, matomi vairuotojams specialiuosius poreikius turintiems keleiviams. Bilietai su nuolaidomis žymimi skirtingomis geltonos spalvos figūromis , keleiviui užteks pirštu parodyti į norimą bilieto lipduką ir pasirūpinti suma be grąžos. Vairuotojui liks tik parduoti parodytą bilietą ir mielai nusišypsoti.
Pagrindinė interakcija tarp keleivių ir vairuotojų vyksta atsiradus poreikiui įsigyti bilietą. Tam, kad komunikacija būtų paprastesnė ir kiltų mažiau nesusipratimų pirmiausiai vienkartinių bilietų kainų ženklinimo sistema turi būti lengvai suprantama ir pritaikyta tiems, kurie negali arba jiems sunku paaiškinti kokį bilietą jie norėtų įsigyti. Vairuotojai stengiasi laikytis tvarkaraščių, tad kiekviena papildoma sekundė, sugaišta aiškinantis, jiems kelia stresą.
Bendradarbiavimas su neįgaliųjų organizacijomis prasidėjo Kauno bendruomenės „Arka“ vadovui Gedui Malinauskui draugiškai pasiūlius surengti jų bendruomenės narių, vadinamų bičiuliais, susitikimus su UAB „Kauno autobusai“ vairuotojais. Kauno autobusai noriai atsiliepė į pasiūlymą. Bendradarbiavimo dėka vairuotojams buvo suorganizuoti mokymai apie konfliktinių situacijų valdymą, o bendruomenės nariams padovanotos elektroninės bilietų kortelės bei surengta nedidelė edukacinė pamokėlė, kaip jomis naudotis transporte. Įvertinus bendruomenės narių patirtis kartu pradėta galvoti ir apie kitus scenarijus, kai žmogus neturi elektroninio bilieto kortelės.
Šis, į neįgaliųjų integraciją orientuotas pakeitimas, „Kauno autobusų“ istorijoje ne pirmas – prieš metus, bendradarbiaujant su Kauno aklųjų ir silpnaregių bendrija, regėjimo negalią turintiems keleiviams buvo sukurta mobilioji programėlė „Transporto balsas“. Programėlės naudą ne kartą įvardijo aklųjų ir silpnaregių organizacijos, taip paskatinusios šios programėlės naudojimą perkelti ir į kitus didžiuosius Lietuvos miestus. Šiauliai pirmieji parodė iniciatyvą ir įsidiegė sprendimą. Šių žmonių integracija labai svarbi Vilniuje ir Klaipėdoje, kur artimiausiu metu taip pat planuojamas šio sprendimo diegimas.
Tikimasi, kad naujoji vienkartinių bilietų ženklinimo sistema kurtiesiems ir nebyliams, silpnaregiams ir raidos sutrikimus turintiems keleiviams, prigis ir paplis kituose Lietuvos miestuose.
Viešųjų ryšių specialistė Patricija Elžbieta Zarankaitė
