Spalio 12-ąją Lietuvos transporto saugos administracija pakvietė keleivių vežėjus viešojoje konsultacijoje aptarti tarpmiestinių autobusų vežėjų parinkimo konkurso nuostatų projektą. Pasak keleivių vežėjų, klausimų kyla daug, atsakymų į juos kol kas nėra.
Tiek Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA), tiek asociacija „Linava“ raštu pateikė LTSA savo pastabas bei pasiūlymus dėl pateikto projekto. „Virtualiame susitikime tikimės išgirsti mintis, kurios nebuvo išsakytos raštuose“, – sakė LTSA direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius.
Jo teigimu, šiuo metu projektas baigiamas vertinti pagal pateiktas pastabas, tikslinamos kai kurios jo nuostatos. LTSA sudaryta komisija, gavusi vežėjų pasiūlymus, juos vertins atsižvelgdama į keturis kriterijus: autobuso pagaminimo metai, į tai, ar jis pritaikytas individualių poreikių turintiems žmonėms, vežimo kainą bei klientų aptarnavimo kokybės standartą. „Sulaukėme ypač daug atsiliepimų dėl nuostatos, susijusios su negalią turinčiais žmonėmis, šiuo metu ieškome kompromiso“, – sakė J. Rašomavičius.
LTSA Transporto veiklos skyriaus vedėjo Virginijaus Čiškausko teigimu, vežėjai, neturintys žmonėms su negalia pritaikytų autobusų, galės dalyvauti konkurse, tik jie negaus papildomų balų. Papildomi balai bus skiriami ir tais atvejais, jei transporto priemonės bus pritaikytos tik klausos ar regos negalią turintiems žmonėms.
LKVA prezidentas Gintaras Nakutis domėjosi, kaip bus sudaromi maršrutų paketai, nes tai – esminis klausimas, į kurį neatsakius neaiškumų kyla pernelyg daug. „Nežinome, kokio konkurso sąlygas svarstome. Jei pateiktumėte bent vieną maršrutų paketo pavyzdį, galėtume pareikšti nuomonę, dabar mes neįsivaizduojame, apie ką eina kalba“, – sakė G. Nakutis.
„Linavos“ atstovas Andrius Burba sutiko, jog klausimų kyla labai daug, vienas iš jų – ar visi vienodai supranta konkurso sąlygas. A. Burbos teigimu, 24 mėn. terminas, kuriam skelbiamas konkursas, per trumpas, vežėjai negali planuoti investicijų dviem metams. „Jei vežėjai investuos, gali didėti bilieto kaina. Tokiu būdu nepasieksime valstybės iškelto tikslo – persodinti žmones iš nuosavų automobilių į autobusus. Kyla neaiškumų ir dėl maršrutų paketų – kaip į juos bus įtraukiami nuostolingi maršrutai, ar vežėjams numatytas finansavimas jiems aptarnauti“, – sakė A. Burba.
Keleivių vežėjams kilo klausimų dėl kvalifikavimo balų, autobusų amžiaus ir kt. Pasak V. Čiškausko, šiuo metu dar nekalbama apie maršrutų grupes, svarstoma tik tvarka, kaip bus vykdoma konkurencinga procedūra. Jo teigimu, maršrutų grupavimas bus paremtas dabar galiojančiais maršrutais, išvykimo vieta, kitais objektyviais kriterijais, kuriuos pavyks išsigryninti artimiausiu metu. „Laukiame jūsų pasiūlymų, kaip maršrutai galėtų būti sugrupuoti, kaip padaryti, kad būtų patogu vežėjui, kad jis galėtų planuoti ir turėti aiškų vaizdą, kaip jam reikės toje grupėje dirbti“, – sakė V. Čiškauskas.
Jo teigimu, projekte nėra nuostatos ir dėl naujų autobusų įsigijimo. „Nereikalaujame trumpam terminui naujų autobusų, 15 metų senumo transporto priemonės – tokios, kokių turi vežėjai. Dėl nuostolingų maršrutų kompensacijų klausimas keliamas seniai, be abejo, yra vietovių, kurios turi būti būtinai pasiekiamos. Pritariame tam, tik šiuo atveju klausimas – ne mūsų institucijai“.
Pasak LTSA atstovų, skelbiant konkursą, ketinama išlaikyti dabartinių maršrutų status quo, sistema bus tokia, kokia yra dabar, įvertinus ir visus pakeitimus, kuriuos vežėjai atliko pastaruoju metu.
Keleivių vežėjams užkliuvo ir projekto nuostata, jog LTSA vienašališkai turės galimybę retinti, dažninti maršrutus ar keisti tvarkaraščius. Konkursą laimėjusiems vežėjams tai būtų pertekliniai reikalavimai – jie nežino, kaip tokia nuostata techniškai galėtų būti įgyvendinta. Susitikimo dalyviai taip pat domėjosi, kas yra subtiekėjas, kokius reikalavimus jis turi atitikti.
Bendrovės TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius domėjosi, ar nuostata, jog konkurse dalyvaujantys vežėjai turi būti atsiskaitę su valstybe, nesutrukdys dalyvauti konkurse dabartiniams vežėjams – dėl pandemijos kai kurios įmonės turi sutartis dėl skolų valstybės institucijomis. Anot V. Čiškausko, jei įmonės per pandemiją patyrė sunkumų, negavo mokesčių atidėjimų ar turi sutartis su mokestinėmis institucijomis dėl atidėtų mokėjimų, tai nebus laikoma skola.
Pasak „Linavos“ atstovo Rimanto Martinavičiaus, projekte labai trūksta aiškumo. „Per pandemiją dalis vežėjų buvo priversti atsisakyti nuostolingų maršrutų. Galbūt pirmiausia reikėtų skelbti konkursą jiems aptarnauti, tai būtų geras pretekstas įsivertinti, ar naudojame teisingą praktiką, o nuo 2023-iųjų konkursus jau skelbti visa apimtimi“, – siūlė R. Martinavičius.
Keleivių vežėjai išreiškė nerimą, jog po konkurso maršrutuose nebeliks konkurencijos. „Šiuo metu mūsų versle niekas nereguliuojama – kunkuruojama kokybe ir kaina. Po numatomo „perversmo“ konkurencinė aplinka keičiasi, nebelieka konkurencijos kaina ir kokybe. Jei nutiks tai, kas numatyta, vežėjai galės ne konkuruoti, o vykdyti tai, kas pateikta konkurso sąlygose. Vežėjai improvizuoti galės tik sutarties rėmuose, tačiau ar norės tai daryti, jei nebus konkurencijos? Tokiu atveju neliks prasmės gerinti paslaugos kokybę. Neaišku ir tai, kuria kryptimi bus tvarkoma transporto sistema regionuose. Vertiname aplinką, kokia yra šiuo metu, bet neaišku, kas bus po metų, kokios politikos laikysis regionai. Keisis konkurencinė aplinka, o vežėjai nieko negalės keisti, nes bus įsipareigoję. Galėsime taikyti tik vieną kainą, o kur nuolaidų mechanizmas, terminuotieji bilietai? Viso to neteksime. Ar nenutiks taip, kad Konkurencijos tarybos sprendimai visiškai užgniauš konkurenciją?“, – retoriškai klausė „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Jo teigimu, gali būti, jog įmonės rinksis kelią dalyvauti konkurse su mažaisiais autobusais, nes dideli kainuoja gerokai brangiau. Tai vėlgi labai suprastins kelionių tarpmiestiniais maršrutais kokybę.
G. Nakučio teigimu, gali atsitikti taip, kad vežėjas, laimėjęs konkursą maršrutų grupei su pasiūlyta kaina, ją pritaikys visuose tos grupės maršrutuose, nes neturės konkurentų. „Kas, jei ta kaina bus didesnė nei yra dabar tame maršrute? Tai gali sukelti keleivių nepasitenkinimą“, – teigė LKVA prezidentas.
LTSA atstovai sakė išgirdę vežėjų pastabas, žada skirti laiko jų pasiūlymams teikti elektroniniu paštu. Kitą savaitę planuojamas dar vienas LTSA ir keleivių vežėjų susitikimas projektui aptarti.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
