Čekija – ekonomiškai stabili šalis, jos ekonomika puikiai integruota į Europos Sąjungos ekonomiką. NATO nare Čekija tapo 1999-aisiais, ES – 2004-aisiais. Didžiausia Čekijos pramonės šaka yra automobilių pramonė, ji drauge su tiekimo grandine sudaro beveik 24 proc. Čekijos gamybos apimties.
Čekija nuo 2010-ųjų pagamina daugiau nei milijoną automobilių per metus, iš kurių daugiau nei 80 proc. yra eksportuojama. Tačiau Čekijos ekonomika priklausoma nuo jos pagrindinių eksporto rinkų, ypač Vokietijos. Kai Vakarų Europa ir Vokietija pateko į recesiją 2008-ųjų pabaigoje, čekiškų prekių paklausa smuko, todėl pramonės gamyba ir eksportas sumažėjo dviženkliu skaičiumi. Ekonomika lėtai atsigavo antrąjį 2009-ųjų pusmetį ir grįžo į nedidelio augimo 2014-aisiais į didesnio augimo periodą nuo 2015-ųjų.
„Čekijoje – 10,5 mln. gyventojų, jos plotas panašus kaip Lietuvos. Tačiau emigracijos problema čia neegzistuoja. Autobuso vairuotojas uždirba apie 1000 eurų per mėnesį. Labai juntamas savivaldybių dėmesys kokybiškam keleivių vežimui, visokeriopai remia savo viešojo transporto įmones“, – sako UAB „Almava“ direktorius, vienas iš kelionės į Čekiją organizatorių Tomas Bielinskas.
Požiūris į keleivinį transportą stebino Lietuvos keleivinio transporto įmonių vadovus. „Politikų požiūris į keleivinį transportą Čekijoje visai kitoks nei Lietuvoje. Įmonės gauna visas reikalingas dotacijas ir kompensacijas, gali atnaujinti transporto priemonių parkus. Todėl ir viešojo transporto kokybė – visai kita“, – sakė Panevėžio autobusų parko direktorius Rimantas Petukauskas.
Čekijos politikų požiūris į viešąjį transportą sužavėjo ir asociacijos „Linava“ viceprezidentą, Tauragės autobusų parko direktorių Rimtantą Martinavičių. „Tai, kaip gyvena Čekijos keleivininkai, mums atrodo fantastika. Už bilietus šioje šalyje surenkama vos 30 proc. viešajam transportui egzistuoti reikalingų lėšų. Net 70 proc. prideda savivaldybės per įvairias išmokas. Todėl kai kurie keleivinio transporto įmonių parkai pasirodė netgi geresni nei Vokietijoje, kuri tradiciškai garsėja keleivinio transporto kokybe“, – sakė R. Martinavičius.
Apsilankymas Brno keleivių vežimo įmonėje
Pirmasis keleivių vežėjų delegacijos tikslas – Brno, kurį nuo susibičiuliavusio miesto Kauno skiria 969 kilometrai. Mieste gyvena apie 370 tūkst gyventojų. Brno keleivius veža viena viešojo transporto įmonė – „Dopravní podnik města Brna, a. s“, kurią 100 proc. valdo savivaldybė. Įmonė eksploatuoja 317 autobusų, 145 troleibusus, 303 tramvajus, 6 elektrinius laivus, plukdančius keleivius turistiniais maršrutais miesto vidaus vandenyse. Mieste yra 51 autobusų, 13 troleibusų ir 11 tramvajų maršrutų. „Linavos“ atstovai apsilankė ir autobusų bei troleibusų parke.
Mieste keleiviai vežami dyzeliniais bei suspaustomis gamtinėmis dujomis varomais Čekijoje pagamintais SOR, IVECO ir lenkiškais „Solaris“ autobusais. Tramvajai – tik „Škoda“. „Labai įdomu buvo troleibusų parke apžiūrėti ir net pavažiuoti naujausiu SOR gaminiu – troleibusu su autonomine eiga. Sumontuotos baterijos suteikia galimybę transporto priemonei nuvažiuoti 15-20 km be kontaktinio tinklo. Ateityje tokie troleibusai pakeis senuosius. Patiems čekams toks troleibusas tebėra naujiena. Kai troleibusų parke svečius iš Lietuvos pavėžino šiuo troleibusu, prasilenkiant su kitu troleibusu, pastarojo vairuotojas pirštu baksnojo į viršų mūsiškiam – girdi apsižiūrėk, kaip važiuoji be „ūsų“, – pasakoja T. Bielinskas.
R. Petukauskui didžiausią įspūdį paliko Brno autobusų parko remonto dirbtuvės. „Įspūdinga čia sumontuota remonto įranga. Mažai naudojamos apžiūros duobės, kurios vis dar populiarios mūsų parkuose. Transporto priemonėms remontuoti čia naudojami keltuvai. Tai – daug patogiau ir moderniau“, – sako R. Petukauskas.
SOR gamykloje
Po apsilankymo Brno, laukė pusantros valandos kelias į SOR autobusų gamyklą, įsikūrusią mažame miestelyje Libchavy. „Centrinėje Europoje atstumas dažnai nurodomas ne kilometrais, bet valandomis, nes ne visur yra autostrados, o važiavimas per nesibaigiančius vieną po kito miestelius labai sumažina kelionės greitį“, – sako T. Bielinskas.
SOR gamykloje „Linavos“ keleivių vežėjų delegacijos dalyviai susipažino su autobusų gamybos procesu, atkreipė dėmesį į tai, kad autobusų rėmų gamybai naudojama daug nerūdijančio plieno, todėl eksploatuojant SOR autobusus jų savininkams nekyla problemų dėl korozijos.
Gamyklos eksporto direktorius Jindřich Chudý pristatė įmonės istoriją, gaminamus autobusų modelius, gamybos apimčių augimo tempus. SOR šiuo metu užima apie 30 proc. Čekijos autobusų rinkos, gamina beveik visomis kuro rūšimis varomus ir įvairių dydžių autobusus. Tai dyzeliniai, suspaustomis gamtinėmis dujomis (SGD), elektra varomi autobusai bei troleibusai su autonominės eigos baterijomis. Mažiausi priemiesčio vežimams skirti autobusai – nuo 8 iki 12 metrų, miesto autobusai – nuo 12 iki 18 metrų. Miesto autobusai gali būti su 4 durimis standartinio ilgio autobusuose autobusuose ir 5 durimis 18 m ilgio autobusuose.
Elektrinius autobusus serijiniu būdu SOR gamina jau nuo 2010-ųjų. SOR turi įdiegęs bevieliu nuotoliniu būdu kontroliuojamą elektrinių autobusų baterijų veikimo stebėjimo sistemą, kuri vykdoma tiesiai iš gamyklos. „Labai įdomu buvo apžiūrėti naujausią ultramodernaus dizaino 12 m ilgio elektrinį autobusą, kuris prieš keletą mėnesių buvo eksponuojamas tarptautinėje Hanoverio IAA parodoje. Pirmieji tokie 12 m elektriniai autobusai pirkėjus pasieks 2018-aisiais“, – sakė T. Bielinskas. Prie gamyklos veikia autobusų remontininkų mokymo centras, kur iš įvairių šalių atvyksta mechanikai, remontininkai kelti savo kvalifikaciją.
SOR autobusai patiko ir vežėjams. „Daug Lietuvos autobusų parkų dalyvauja ES projekte ekologiškoms transporto priemonėms įsigyti. Todėl visus ypač domino elektriniai, dujiniai autobusai. Gamykloje per metus pagaminama apie tūkstantį transporto priemonių. Tai – įspūdingi skaičiai, rodantys, kad čekai turi daug patirties. Buvo įdomu pavažinėti čekiškais autobusais, apžiūrėti juos iš arti“, – sako R. Martinavičius.
Pasak jo, Lietuvos rinkai svarbu ir tai, kad čekai pristato įvairaus ilgio – nuo 8,5 iki 12 m ilgio – elektrinius autobusus. „Manau, čekiški autobusai galėtų būti konkurencingi Lietuvos rinkoje“, teigia R. Martinavičius.
Hradec Kralovo autobusų stotis – itin moderni
Tą pačią dieną Lietuvos keleivininkai aplankė Hradec Kralove miesto autobusų stotį. „Nė viename mieste neteko matyti nieko panašaus. Daugumai lietuvaičių tikriausiai galvoje sukosi mintis: statant tokią futuristinės architektūros ir dizaino autobusų stotį, taupymas nebuvo svarbiausias tikslas. Dispečerinė įkurta nuo aukštų lubų nuleistame juodame stikliniame rutulyje“, – pasakoja T. Bielinskas.
Stotis padarė įspūdį ir keleivių vežėjams. „Nustebino tai, kad autobusų stotis nesujungta su prekybos centru, kaip tai pastaruoju metu daroma pas mus. Tai – atskiras vienetas, valdomas miesto savivaldybės. Puiku, kad miesto vadovai skyrė centre tokį didelį plotą stočiai, kur keleiviai vežami ir miesto, ir priemiesčio, ir tarpmiesčio, ir tarptautiniais maršrutais. Žmonėms tai turėtų būti labai patogu. Sudomino ir stotyje veikiančios elektroninio bilieto, keleivių informavimo sistemos“, – sakė R. Petukauskas.
„Savivaldybės daug investuoja į autobusų stotis. Jos įrengtos taip, kad būtų patogios keleiviams, kad atitiktų jų poreikius. Akivaizdu, jog čekai negaili lėšų panašiai infrastruktūrai“, – teigia R. Martinavičius.
Nymburko autobusų parkas – privatus
Keleivių vežėjams didelį įspūdį paliko ir nedidelis privatus Nymburko miesto autobusų parkas.
„Čekijos mažesniuose miestuose yra ir privačių vežėjų, daugiausia jų – regionuose, kur veža keleivius mažesniuose miestuose miestų ar priemiesčių maršrutais“, – aiškina T. Bielinskas.
Nymburko parke keleivių vežėjai iš Lietuvos pabendravo su įmonės vadovu, kuris tuo pačiu yra ir bendrovės savininkas. Bendrovė veža keleivius miesto ir priemiesčio autobusų maršrutais, taip pat turi sunkvežimių, veža ir krovinius. Kartu dirba ir savininko sūnus, kuris vadovauja kitai – remonto ir techninio aptarnavimo – įmonei. Kažkada tai buvo viena įmonė, vėliau veiklos atskirtos, nes tokie buvo užsakovo – savivaldybės reikalavimai. Maršrutus privatūs vežėjai laimėjo konkurso būdu.
„Kadangi esu nedidelės įmonės vadovas, apsilankymas Nymburke paliko didžiausią įspūdį. Įmonė eksploatuoja 120 autobusų. Valdžios požiūris į keleivinį transportą yra visai kitoks nei Lietuvoje. Man keista, kaip Lietuvoje konkursus laimi įmonės, siūlančios 0,60 ct už kilometrą. Galvoja – sugebės dirbti ir gaudamos tokias sumas. Tačiau niekas iš nieko neatsiranda, sumos turi būti protingos. Štai Čekijos įmonė gauna net 1,47 euro už kilometrą. Tai – reali kaina“, – teigia Joniškio autobusų parko direktorius Algirdas Lataitis.
Prahos autobusų parkas – įspūdingas
Keleivių vežėjams iš Lietuvos patiko ir apsilankymas Prahos miesto autobusų parke. „Įmonės teritorija didžiulė, atrodo kaip miestas mieste, tad atskirus garažus ir dirbtuves geriausia pasiekti važiuojant autobusu. Kita vertus, taip prasmingiau, atsižvelgiant į itin griežtus saugumo reikalavimus teritorijoje, be to visi svečiai iš Lietuvos buvo aprengti ryškiai oranžinėmis liemenėmis“, – pasakoja T. Bielinskas. E
Eksploatuojamų Prahoje autobusų modeliai panašūs kaip ir Brno – Čekijoje pagaminti dyzeliniai bei suspaustomis gamtinėmis dujomis varomi SOR, IVECO, lenkiški „Solaris“. Nemažai tebevažinėja ir dar puikios būklės „Karosa“ autobusų.
„Autobusų parko atstovų pasiteiravome, kokia nauda eksploatuoti SOR autobusus su 4-eriomis durimis standartinio ilgio autobusuose ir 5-eriomis durimis aštuoniolikos metrų ilgio autobusuose. Mums buvo atsakyta: 4 durys dviašiuose autobusuose, o penkios – triašiuose sujungtuose autobusuose yra tam, kad pagreitintų keleivių įlaipinimo/išlaipinimo procesą. Skaičiavimai ir praktika rodo: jei autobusas su didesniu įlaipinimo/išlaipinimo durų skaičiumi bent 20 sekundžių mažiau sugaiš laiko keleivių įlaipinimui ar išlaipinimui kiekvienoje stotelėje, tuomet vidutinio ilgio maršrute turinčiame vidutiniškai 15 stotelių, galima kelionę pagreitinti net 300 sekundžių t.y. 5 min. Tokiu būdu ne tik pagerėja keleivių vežimo kokybė, nes sutrumpėja kelionės laikas maršrute, bet ir autobusų parko mastu gaunamas teigiamas ekonominis efektas, atsiranda galimybė sumažinti išleidžiamų į maršrutus autobusų skaičių, sutaupyti kuro, darbo užmokesčio, kitų eksploatacinių sąnaudų“, – aiškina T. Bielinskas.
Keleivių vežėjams įspūdį padarė visi aplankyti autobusų ar troleibusų parkai. „Aplankyti autobusų parkai buvo labai skirtingi, visuose buvo labai įdomu. Tačiau visus juos vienija vienas dalykas: remonto kultūra, švara, darbų organizavimo kokybė“, – sako R. Petukauskas.
Asociacijos „Linava“ atstovas Jevgenijus Stolovickis taip pat mano, kad kelionė pavyko, programa buvo labai įdomi ir intensyvi. „Labiausiai patiko apsilankymas Nymburko ir Prahos autobusų parkuose. Buvo gražu žiūrėti, kaip puikiai tvarkosi Čekijos vežėjai, kokia aukšta čia keleivių vežimo kultūra“.
Po intensyvios kelionės darbotvarkės Lietuvos keleivininkų laukė ekskursija autobusu su po nepakartojamo grožio Prahos senamiestį. Jie aplankė Vaclavo aikštę, Prezidentūros rūmų kompleksą ir kitas istorines vietas.
Lina Jakubauskienė
Tomo Bielinsko nuotraukos
