Kiek kainavo ir kaip atrodė mėnesinis bilietas važiuoti sostinės viešuoju transportu 1964-aisiais?

20 balandžio 04:25 2022 Spausdinti straipsnį Istorija Lankytojai

1964-ųjų kovo pradžioje autobusų parkas gavo penkis naujus LAZ ir du autobusus iš Pavlovo  automobilių gamyklos. Visi nauji autobusai vežė keleivius trimis labiausiai apkrautais maršrutais: 10, 28 ir 4, taip pat užmiesčio linijomis. Kovo mėnesį 25-iais miesto maršrutais kursavo iki 130 autobusų. Iki 1964 m. pabaigos sostinės autobusų parkas gavo 58 LAZ markės autobusus.

Balandžio mėn. Respublikos Ministrų tarybos priėmė nutarimą dėl baudų. Vadinamiems „zuikiams“, mėgėjams važiuojantiems autobusu ar troleibusu arba maršrutiniu taksi be bilieto, teko mokėti baudą iki 3 rub., o priemiestiniais arba tarpmiestiniai autobusais – iki 5 rub.

Po šio nutarimo įsigaliojimo liko mažiau žmonių, kurie mėgo važiuoti autobusais ar troleibusais ant laiptelių, užpakalinių buferių. Už tokią „drąsą“ buvo numatyta bauda iki 3 rub. Tokia pati bausmės priemonė numatyta ir tiems, kurie nenori laikytis tvarkos įlipant į autobusą ar troleibusą, tais atvejais, kai lipama per priekinės duris.

Vilniaus autobusų parkas gegužės mėn. buvo stambiausia sostinės transporto įmonė, kurioje dirbo daugiau nei 2000 žmonių. Miesto vykdomajame komitete įvykusiame pasitarime buvo svarstytas klausimai apie saugų eismą ir avarijas. Pažymėta, kad dėl kai kurių atvejų avarijos kaltininkas pripažinti autobuso parko vairuotojai. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad parko partinė organizacija ir profsąjungos komitetas turėtų giliau ir geriau žinoti savo darbuotojų privalumus ir trūkumus. Būtų teisinga, jeigu asmenims, kurie bent kartą sėda prie vairo būdami neblaivūs, visam laikui būtų atimta teisė vairuoti autobusą.

Neretai pasitaikė atvejų, kai į liniją išvažiuodavo autobusas su defektais, kuriuos galima buvo lengvai pašalinti garažo dirbtuvėse arba net pačių vairuotojų rankomis.

Nors praėjo trys mėnesiai, kai atidarytas naujas garažas ir gamybinės patalpos, autobusų techninė būklė ženkliai nepagerėjo. Nebuvo visiškai panaudojami techniniai įrengimai, duobių profilaktinei apžiūrai ir smulkiam remontui stigo, o dauguma hidrokeltuvų nebuvo naudojami. Nors praėjo tik trys mėnesiai nuo įkurtuvių, šimtai autobusų kasdien buvo plaunami primityviu būdu, nes mechaninė plovykla neveikė.

Parko darbuotojams nedarė garbės ir techninė autobusų priežiūra garaže. Dalis remonto darbininkų buvo žemos kvalifikacijos. Daugelis kolonų, gamybinių barų viršininkų, mechanikų ir t. t. neturėjo specialaus techninio išsilavinimo ir nekėlė savo kvalifikacijos.

Nuo lapkričio 27 d. ketvirtuoju maršrutu pradėjo kursuoti greitieji autobusai (nuo Tilto gatvės iki „Žalgirio“ gamyklos Naujojoje Vilnioje). „Ekspresas“ važiavo keturiais miesto maršrutais – 2,4,6 ir 9.

Gruodžio pabaigoje 2,5,10,28 maršrutų autobusai pradėjo kursuoti nauja Kareivių gatve, taip pasiekdavo visas šiame rajone įsikūrusias pramonės įmones. Artimiausiu metu buvo suplanuota prie „Tėvynės“ kino teatro esantį dispečerinė punktą perkelti į autobusų parką. Tai turėjo pagerinti autobusų judėjimo kontrolę.

O štai taip atrodė mėnesiniai bilietai važiuoti sostinės viešuoju transportu. Kaip matome, jo kaina buvo 3 rub. 50 kap.

Kęstutis Pletkus

  • 1964