Kodėl Didžiosios Britanijos autobusai – dviaukščiai?

02 gegužės 04:25 2019 Spausdinti straipsnį Įdomybės Istorija Lankytojai

Dviaukščiai raudonieji autobusai tapę Didžiosios Britanijos simboliu. Daugiausia jų galima sutikti sostinėje Londone. Kyla klausimas – kodėl gi Anglijos autobusai dviaukščiai? Prieš atsakant į klausimą, reikia šiek tiek prisiminti istoriją.

 

Londonas – megapolis, toks jis buvo keletą amžių. Viešojo transporto problema jame buvo opi nuo seno. Jau 1820-aisiais miesto gatvėmis pradėjo važinėti pirmieji omnibusai – dabartinių autobusų prototipai. Daugiavietes karietas tempė pora arklių.

Iš pradžių tokie vežimai šiaip vežė keleivius po miestą, po to jiems sukurti bėgiai, kad būtų galima vežti didesnį kiekį žmonių. 1847 m. pasirodė pirmieji dviaukščiai omnibusai. Naujovė sėkmingai prigijo ir tapo pirmuoju žingsniu dabartinių „dabldekerių“ link.

Vos pasirodę pirmieji dviaukščiai pavadinti „Omnibuses“. Jie buvo paplitę Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje.

1847-aisiais kompanija „Adams and Co“ sukūrė transporto priemonę su dar viena langų eile ant stogo ir per visą autobuso ilgį sumontuotomis sėdynėmis. Šį gigantą eksploatavo Londono Ekonominė transporto kompanija. Tam, kad žmonės drįstų važiuoti tokiu autobusu, bilietas antrajame aukšte kainavo pigiau.

Tačiau šie dviaukščiai arklių tempiami ir atviru viršumi autobusai netapo labai populiarūs. Prireikė daugiau nei dešimties metų, kol 1852-aisiais Džonas Grinvudas sumanė, kaip šią transporto priemonę padaryti erdvesnę. Jis įsigudrino ją paplatinti, salone įrengti 42 sėdimas vietas. Didžiulei transporto priemonei tempti reikėjo tik trijų arklių.

Į antrąjį aukštą buvo galima patekti specialiais laiptais. Taip pat salone atsirado atskiros sėdynės. Nepaisant šių patobulinimų, itin didelę konkurenciją autobusams sudarė tramvajai ir traukiniai, kelionė kuriais buvo pigesnė. Išradus vidaus degimo variklį, arklių traukiami autobusai nustojo egzistavę. Jų gyvavimo pabaiga – 1914-ieji.

Pirmoji variklinė transporto priemonė pavadinta NS. Ji pristatytas visuomenei 1924-aisiais. Transporto priemonė buvo uždaru viršumi, ją projektavo A.E.C. (Associated Equipment Company).Tai buvo gana prabangi transporto priemonė, vietoj tuo metu įprastų medinių suoliukų sumontuotos medžiaga aptrauktos sėdynės. NS gamintas iki 1937-ųjų.

Kitas dviaukštis buvo garsusis Londono „Routemaster”. Jis pristatytas 1954-aisiais, po dvejų metų pradėta jo masinė gamyba. „Routemaster“ Londone pradėjo važinėti nuo 1956-ųjų, pakeitę troleibusus. Vis dėlto raudona spalva ir du aukštai – ne vienintelės išskirtinės britiškųjų autobusų savybės. „Routemaster“ nebuvo užveriamų durų – tokia tradicija atėjo iš jau minėtų karietų. Keleivis galėjo išlipti iš transporto priemonės bet kuriuo metu, net kai autobusas sustodavo sankryžose ar spūstyse. Keleiviai noriai naudojosi tokia galimybe.

Esminis autobuso privalumas – unikali konstrukcija. Atsirado hidrauliniai stabdžiai, nepriklausoma priekinė pakaba, hidraulinis vairo stiprintuvas. Raudona autobuso spalva ir originalus dizainas padarė „Routemaster” vienu iš miesto simboliu ir išgarsino visame pasaulyje. Raudona spalva pasirinkta todėl, kad ji yra labiausiai pastebima, taigi saugiausia mieste, kurį dažnokai apgobia rūkai. Keleiviai mielai priėmė naujovę, modelis pasirodė ne tik talpus, bet ir gana patogus. Vėliau raudonieji autobusai buvo šiek tiek modernizuojami, bet konstrukcija iš esmės nekeičiama.

Per ilgą laiką dviaukštis autobuso modelis daug kartų tobulintas, keitėsi dizainas ir techninės savybės. „Routemaster“ vežiojo londoniečius ir miesto svečius nuo 1954-ųjų ir 2005-ųjų gruodžio, kuomet išėjo užtarnauto poilsio.

2012-aisiais Londone pasirodė naujo dizaino dviaukščiai raudonieji autobusai. Juos gamina Šiaurės Airijos kompanija „Wrightbus“, bendradarbiaudama su „Heatherwick Studio”. Šios dizaino kompanijos sukurtas projektas, matyt, pasirinktas neatsitiktinai: naujieji Londono dviaukščiai primena garsiuosius „Routemasters“, kurie iš miesto gatvių pasitraukė 2005-aisiais.

Naujasis dviaukštis autobusas – hibridinis, varomas dyzelinu bei elektra. Galinius autobuso ratus suka elektros varikliai, kuriuos „maitina“ ličio jonų baterijos. Baterijos įsikrauna nuo ant stogo esančių saulės baterijų, o naktį jas maitina elektros generatorius. Tokios sistemos dėka autobusas 100 km sunaudoja vos 28 litrus degalų; tai – dvigubai mažiau nei įprastas raudonasis Londono dviaukštis.

Naujosios transporto priemonės išorė ne tik stilinga, bet ir funkcionali; asimetriškas priekinis stiklas užtikrina geresnį matomumą vairuotojui, o trejos durys ir dveji laiptai salone suteikia galimybę keleiviams greičiau įlipti bei išlipti. Klasikinė seniesiems Londono autobusams įprasta galinė aikštelė liko, tačiau ji uždaroma lengvos konstrukcijos durimis.

Autobuso kaina – apie milijoną svarų sterlingų. Salone telpa 87 keleiviai – 22 sėdimos vietos išdėstytos pirmajame aukšte, čia taip pat yra ir viena vieta neįgaliojo vežimėliui pasistatyti; be to, čia yra ir 25 vietos stovintiems keleiviams. Antrajame aukšte – 40 sėdimų vietų. Autobuso kėbulas pagamintas iš aliuminio bei stiklo plastiko, todėl konstrukcija itin lengva.

eBus.lt

Linos Jakubauskienės nuotraukos

  • apie-london5
  • apie-london4
  • apie-london3
  • apie-london1
  • apie-london2
  • apie-london