Panevėžyje vyksta daug reikšmingų miestui procesų, architektūra mieste atsigauna, matomas proveržis, panašu, kad pradedamas formuoti aiškesnis miesto ateities erdvinis modelis, o svarbiausia – atsirado didelis dėmesys kontekstui. Miesto aplinkos kūrimas tampa ne atsitiktinis ar paliekamas savieigai, bet sisteminis, racionaliai apgalvotas.
Nebijokime pasakyti, kas akivaizdu
Sovietinis laikotarpis pasižymėjo grubia intervencija į miesto urbanistinę erdvę, ne visada buvo pagarba praeities simboliams, ne visada skaitomasi su kontekstu, tad ilgainiui įsivyravo neorganizuota ir padrika erdvių kompozicija. Tai ypač ryšku ties autobusų stotimi.
Dabartinė stoties teritorija mažai skiriasi nuo sovietinių laikų, kada buvo pritaikyta 7-ojo dešimtmečio aktualijoms. Šiandien iš esmės pasikeitę ir visuomenės poreikiai, ir pati visuomenė. Ši svarbi vieta visiškai nebeatitinka realijų. Aikštė su autobusų stotimi iš visų pusių apsupta važiuojamųjų gatvių, padrika, tarši, nepatraukli. Čia nesinori būti. Paradoksalu, kad turėdami potencialiai patrauklią ir reikšmingą vietą miesto širdyje, sąmoningai ignoruojame ir vengiame jos.
Todėl būtina ryžtinga intervencija. Tą liudija begalė daug metų vykusių svarstymų perkelti autobusų stotį į kitą, periferinę miesto dalį. Žinoma, lengviausia – kažką „negera“ išstumti į priemiestį. Gana didelis iššūkis – suderinti visas žmonėms būtinas funkcijas ir paslaugas. Bet jei nemokėsime prisitaikyti prie šio laikmečio poreikių, liksime apleisti ir pamiršti laiko.
Harmonijos paieškos
Kodėl stotis svarbu? Nes tai vieta, kuri pasitinka ir formuoja pirmą įspūdį apie miestą. Nepaisant to, kad autobusų stotis ir gretimybės visada buvo didesnio dėmesio ir diskusijų centre, dažniausiai buvo apsiribota pastato išore. Niekada – urbanistine struktūra ir aplinka. Kalbama buvo tik apie pastato fasado apdailos remontą, perdažymą, o ne svarbiausios miesto dalies funkcijos tvarkymą, erdvės humanizavimą, jaukumo kūrimą. Kodėl bijome prisipažinti, kad klydome? Jeigu pagaliau atrandamas raktas, gauname gerą, lakonišką, organišką, stilingą pasiūlymą – ryžkimės jį priimti.
Profesionali autobusų stoties teritorijos sutvarkymo idėja
Nacionalinės premijos laureato ir vieno geriausio Lietuvos architektų R. Paleko studijos Panevėžio miesto centrinės dalies sutvarkymo pasiūlymas yra labai rimtas. Tai ne techninis projektas. Autoriaus idėja pasižymi kompleksiškumu suvokiant, kad objektas yra ne vienas namas, o visa teritorija, kuri negali būti ignoruojama. Pasirinkta trapecinė kompozicija, kad pasiektume maksimalią būsimą žaliąją zoną, kuo efektyviau išnaudotume ir pritaikytume atgimstančiai erdvei. Viskas – kad būtų patogu žmogui. Teritorijos paskirtis net nekeičiama. Koreguojamas esamas scenarijus, kuris moraliai pasenęs ir nebeaktualus.
Kuriama erdvė sudarytų sąlygas didinti saugumą, patrauklumą. Skverą siūloma numatyti arčiau senojo stoties pastato, formuojant pėsčiųjų pasažą. 1961 m. stoties pastatą siūloma išvaduoti nuo svetimkūnių, palikti gražų, tvarkingą sovietinio modernizmo stiliaus, nesistengiant kažko imituoti. Pasažai leistų turėti daugiau iš lauko pasiekiamų komercinių patalpų, skatinančių veiklą, smulkiųjų verslų ir erdvės aktyvumą. Išsprendžiami pėsčiųjų, neįgaliųjų, dviračių, autotransporto judėjimo keliai, vengiant srautų susikirtimo. Autobusų maršrutas trumpėtų ir būtų patogesnis visiems eismo dalyviams. Stoties peronas patraukiamas arčiau J. Basanavičiaus g. Naujoji erdvė taptų reprezentatyvi, atitiktų tvarios architektūros principus. Daugėtų žalumos, tad pateisintume „žaliojo miesto“ statusą. Želdiniai taptų reikalingu akcentu. Seni aplinkos parametrai koreguojami, kuriama patraukli ir kokybiška aplinka. Nauja erdvė spręstų esminį miesto teritorijos užstatymo, sutvarkymo ir įprasminimo klausimą. Atsirastų miestą regeneruojanti taktika – perimetrinis užstatymas ne tik istorinių, bet ir ant naujai suformuotų užstatymo linijų. Erdvės humanizuojamos, atveriamos visuomenei, gyventojai kviečiami naudotis.
Apie daugiaaukštį garažą
Daugiaaukštis garažas nėra projektuojamas. Šio objekto architektūra bus sprendžiama tik projekto konkurso keliu. Daugiaaukštis garažas buvo numatytas 2013 m., kai Savivaldybės taryba patvirtino detalųjį planą su sklypu antžeminei automobilių stovėjimo aikštelei (su esamos aikštelės rekonstrukcija), nustatyti sklypo naudojimo bei užstatymo parametrai. Geras architektas visada ne tik sužiūri, bet ir išnagrinėja visą galiojančią dokumentaciją, ją įvertina ir tik tada siūlo sprendinius. Tai ir padaryta.
Darnus, kokybiškas urbanistinis sprendimas niekada nebūna lengvas ar vienareikšmis, nes projektuojama ateitis.
P. S. Autobusų stotis: šiuo metu baigiami tvarkyti teritorijų planavimo dokumentai, atliekamas sklypų matavimas – ruošiamasi įteisinti Savivaldybės vardu.
Panevėžio miesto Vyr. architektė Daiva Gasiūnienė
