Sunaikinę taršius automobilius gyventojai ir šiais metais galės gauti kompensacijas įsigiję mažiau taršų automobilį arba kompensacines išmokas už išlaidas visuomeniniam transportui, dalijimosi paslaugoms, dviračiui, elektriniam dviračiui, triračiui, keturračiui ar paspirtukui. Tam iš Klimato kaitos programos iš viso skirta 13 mln. eurų.
Kvietimus teikti prašymus kompensacinėms išmokoms gauti pagal priemones „Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“ ir „Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga ir pan.)“ Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbs šių metų sausio 16 d.
Mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui skatinti skirta 5 mln. eurų. Prašymą kompensacinei išmokai gauti fizinis asmuo gali teikti, kai įsigytas mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė yra užregistruota pareiškėjo vardu, o senas automobilis yra utilizuotas ir išregistruotas. Veiksmų eiliškumas nėra svarbus, prašymo teikimas yra paskutinis žingsnis. Kompensacinės išmokos dydis vienam pareiškėjui yra 1 tūkst. eurų.
Senasis sunaikintas automobilis ir įsigytas mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė turi atitikti nustatytus reikalavimus, kuriuos kaip ir kitą naudingą informaciją apie šią priemonę rasite čia.
Mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė turi būti užregistruota pareiškėjo vardu ne anksčiau kaip nuo 2024 m. sausio 16 d. Automobilis ar elektrinė transporto priemonė su tuo pačiu VIN numeriu gali būti kompensuojamas tik pagal vieną Klimato kaitos programos kvietimą ir tik vieną kartą. Sunaikinta transporto priemonė su tuo pačiu VIN numeriu gali būti kompensuojama tik pagal vieną Klimato kaitos programos kvietimą ir tik vieną kartą.
Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimui (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga ir pan.) skirta suma siekia 8 mln. eurų. Kompensacinė išmoka siekia ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų viešojo transporto bilietams, E-piniginės papildymui viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) paslaugų išlaidoms kompensuoti ar E-piniginės papildymui už dviračių, elektrinių paspirtukų, lengvųjų automobilių pasidalijimo paslaugų išlaidoms kompensuoti.
Pareiškėjas gali gauti kompensaciją už ne daugiau kaip 2 vnt. (iš viso) pasirinktų šių mažiau taršių transporto priemonių: 500 eurų už elektrinį dviratį, elektrinį triratį ar elektrinį keturratį ir 300 eurų už dviratį ar elektrinį paspirtuką.
Šių kompensacinių išmokų fiziniams asmenims tinkamomis išlaidomis laikomos išlaidos nuo kvietimo teikti prašymus paskelbimo – 2024 m. sausio 16 d. Pareiškėjas gali pateikti prašymą pagal pasirinktą kvietimo priemonę tik vieną kartą. Transporto priemonė su tuo pačiu identifikavimo numeriu VIN gali būti kompensuojama tik vieną kartą.
Apie tai, kokie reikalavimai taikomi senai transporto priemonei ir pareiškėjui, kokius dokumentus privaloma pateikti galite sužinoti čia.
Kilus papildomų klausimų galite susisiekti telefonu 8 614 99699 arba elektroniniu paštu judumas@apva.lt
2021 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų šiltnamio dujų (ŠESD) – apie 0,5 proc. daugiau nei 2020 m. Daugiausia ŠESD išmetė transporto (30,3 proc.) ir energetikos (30,1 proc.) sektoriai. Trečioje vietoje – žemės ūkio sektoriuje (21,7 proc.), kiek mažiau ŠESD išmesta pramonės (13,8 proc.) ir atliekų (4,0 proc.) sektoriuose. Vienas iš šaltinių mažinti ŠESD yra Klimato kaitos programoje numatytos priemonės.
Aplinkos ministerija paramą mažiau taršiems automobiliams įsigyti, sunaikinus senąsias transporto priemones iš Klimato kaitos programos teikia nuo 2019 m., o paramą kitoms alternatyvioms judumo priemonėms (viešasis transportas, dalijimosi paslaugos, paspirtukai, dviračiai, viešasis transportas) – nuo 2020 m.
Šiai paramai iš viso skirta 34,7 mln. eurų, iš jų mažiau taršių automobilių įsigijimui 7,7 mln. eurų, kitoms alternatyvioms judumo priemonėms (viešojo transporto bilietai, dalijimosi paslaugos, paspirtukai, dviračiai) – 27 mln. eurų.
Nuo 2019 m., kuomet buvo pradėtos įgyvendinti šios priemonės, sunaikinta beveik 40 tūkst. taršių automobilių – panašus skaičius lengvųjų automobilių registruotas Klaipėdos rajone.
Aplinkos ministerijos informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
