Vasario 4-ąją Lietuvos keleivių vežimo asociacija pakvietė savo narius aptarti Lietuvos transporto saugos administracijos parengtus teisės aktų projektus.

Pasak LKVA prezidento Gintaro Nakučio, LTSA parengė tris naujus teisės aktų projektus, kuriems vežėjai per artimiausias dienas turi pateikti pastabas.

Daugiausia klausimų vežėjams kelia teisės akto projektas „Dėl naudojimosi autobusų stočių infrastruktūra ir vežėjams teikiamų paslaugų tarifų derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. G. Nakutis priminė, kokios dokumento nuostatos nelabai suprantamos ar gali kelti problemų stočių valdytojams.

Susirinkusieji pabrėžė, jog lieka neaišku, kokiu atveju teks derinti įvažiavimo į autobusų stotis tarifus – ar turės būti iš naujo derinami visi jau sudaryti tarifai, ar tik tuo atveju, jei jie bus keičiami.

Klausimų kelia ir nuostata dėl skirtingų įkainių skirtingoms susisiekimo rūšims: priemiesčiui, tarpmiesčiui, tarptautiniam bei dar tik atsirasiančiam tarpsavivaldybiniam transportui. Keleivių vežėjams neaišku, kokiu būdu LTSA patikrins, ar nurodytos sąnaudos yra pagrįstos.

Įmonių vadovams neaišku, kodėl numatytas pusmečio terminas, po kurio pakeisti tarifai turėtų įsigalioti. Jų manymu, jei pasikeitė sąlygos, dėl kurių tarifus reikia keisti, jie turėtų įsigalioti tada, kada keičiami, po vieno ar dviejų mėnesių.

Keleivių vežėjai siūlė išbraukti nuostatą „viešosios konsultacijos“, kadangi suderinti įkainius su skirtingais į autobusų stotis įvažiuojančiais vežėjais gali būti labai sudėtinga, kartais – netgi neįmanoma. Tai pareikalautų daug biurokratinio darbo bei finansinių sąnaudų, kai kuriais atvejais derinimas neišvengiamai baigtųsi teisiniais ginčais.

Susirinkusiems kilo klausimų ir dėl to, kaip viešas įvažiavimo į autobusų stotis tarifų derinimas koreliuoja su Konkurencijos tarybos reikalavimais, ar tai nebus laikoma pažeidimu.

Problemų kyla ir dėl to, jog dalis reguliariais tolimojo susisiekimo maršrutais vežančių vežėjų priima sprendimus neužvažiuoti į stotis, įsirengia savo „stoteles“, nederindami jų su savivaldybėmis. Klausimas – kas turi išaiškinti tokius pažeidimus, kaip vežėjai, nesilaikantys priimtų nuostatų, turėtų būti baudžiami.

Dar vienas svarstytas dokumentas – „Dėl tolimojo susisiekimo maršrutų nustatymo, keitimo, panaikinimo ir skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – keleivių vežėjams kelia mažiau klausimų.

„Nemažai dalykų jau numatyta Kelių transporto kodekse, dokumento projekte jie tik atkartojami. Kalbama apie tuos pačius dabar esančius 189 maršrutus, į kuriuos gali ateiti bet kuris vežėjas, pateikęs prašymą LTSA ir gavęs leidimą. Atsirado naujovė – vežėjas gali pateikti prašymą naujam maršrutui., kuris turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Jei maršrutas patvirtinamas, į jį taip pat galės ateiti bet kuris vežėjas“, – aiškino G. Nakutis.

Keleivių vežėjams kilo klausimų dėl tarpinių sustojimo punktų maršrutuose – jei tvarkaraštis suderintas, ar reikia derinti sustojimą stotelėse? Jei autobusas numatytose stotelėse nestoja, ar tai laikoma pažeidimu?

Keleivių vežėjai išsakė ir kitas pastabas, mintis, kurių kilo gilinantis į dokumento projektą.

Mažiausiai klausimų kilo dėl projekto „Dėl  keleivių vežimo reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, kuriuose teikiamos keleivių vežimo viešosios paslaugos, tarifų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Keleivių vežėjams neaišku tik dėl galimo komercinių ir konkursinių maršrutų dalies trasos dubliavimosi. Jei toje maršruto dalyje sumažės keleivių, komercinių maršrutų tiesiog gali nelikti.

Aptarti ir kiti keleivių vežėjams šiuo metu aktualūs klausimai.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka