Lapkričio 29-ąją Lietuvos keleivių vežimo asociacija pasitarti aktualiausiais klausimais pakvietė Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovus. Virtualiame susitikime, be keleivinio transporto įmonių vadovų, dalyvavo asociacijos direktorė Roma Žakaitienė ir patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė.
LKVA prezidentas Gintaras Nakutis pristatė problemas, su kuriomis pastaruoju metu susiduria keleivių vežėjai, ir kurias sprendžiant galėtų prisidėti šalies savivaldybės.
Itin aktualus klausimas – transporto parkų atnaujinimas ekologiškomis transporto priemonėmis. Dalis savivaldybių valdomų įmonių teikė paraiškas Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) gauti paramą pagal priemonę, skirtą 42 savivaldybėms, neturinčioms Darnaus judumo planų. „Tos įmonės, kurios nurodė, kad nuosavai finansavimo daliai naudos banko kreditą su savivaldybės garantija, gavo prašymus patikslinti paraiškas, nes tai laikoma valstybės pagalba. Tokiu būdu įmonės gali likti be finansinės pagalbos, nes daugeliui įmonių kreditus be savivaldybės garanto gauti sunku arba labai brangu, o įkeičiamo didelės vertės turto neturi. Tokia pat situacija gali nutikti ir su regionine paramos priemone, skirta 18-kai savivaldybių, kurios turi parengusios Darnaus judumo planus“, – sakė G. Nakutis.
CPVA atmetė net kelių įmonių paraiškas paramai gauti, nes jos buvo su savivaldybių garantija. Savivaldybių garantija būtų tinkama, jei jos galėtų suteikti garantiją su palūkanomis, bet to daryti neleidžia Valstybės skolos įstatymas. Keleivių vežėjai piktinosi, jog atsiranda reikalavimas, kurio neįmanoma įgyvendinti, skiriamos lėšos, kurių negalima įsisavinti. Kai ankstesniais metais parkai buvo atnaujinami iš Klimato kaitos programos lėšų, kurias administravo Aplinkos projektų valdymo agentūrą, tokių problemų nekildavo.
Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigė, jog kol kas sunku pasakyti, kodėl pasikeitė reikalavimai teikiamoms paraiškoms, kodėl vienų įmonių teiktos paraiškos buvo atmestos, o kitos – ne. Ji paragino surengti susitikimą su CPVA, Susisiekimo ministerijos atstovais ir prašyti platesnio paaiškinimo.
Pasak D. Sujetaitės, asociacija apklausė savivaldybių įmones ir jau sulaukė indikacijų: „Svarbu išsiaiškinti, kokio masto problema. Derėtų pasiaiškinti, kodėl kai kurios paraiškos buvo atmestos, nes jei bus formuojamas antrasis kvietimas – o tai tikrai nutiks, nes dalis lėšų liks nepanaudotos – derėtų susižinoti niuansus, kad parama nebūtų neprieinama vežėjams. Jei yra teisinio reglamentavimo spragos, esame pasirengę padėti. Reikia atsakingų institucijų paaiškinimo, kur kyla problema“.
Nutarta kreiptis į Susisiekimo ministeriją, CPVA ir išsiaiškinti, kas turėtų būti padaryta, kad tokios problemos nekiltų.
Antrasis svarstytas klausimas – vidaus sandoriai. Du šalies autobusų parkai – Šalčininkų ir Ukmergės – sulaukė perspėjimo, jog sutartys su jais gali būti nutrauktos, nes sudarytos neskelbus konkursų. Tai sukėlė nerimą ir kitoms šalies keleivinio transporto įmonėms, su kuriomis sudarytos tiesioginės sutartys.
Advokatų kontoros „Cobalt“ atstovas Justinas Šileika priminė, jog savivaldybių sutartys su vežėjais gali būti sudaromos ne tik kaip vidaus sandoriai, bet ir pagal ES Reglamentą 1370/2007, naudojant tiesioginės sutarties modelį. Jis kalbėjo apie tai, kokiu pagrindu gali būti sudaromos tiesioginės sutartys, kaip savivaldybės turėtų pasirūpinti, kad bet kuris sprendimas būtų teisiškai pagrįstas.
J. Šileika atsakė į tiek keleivių vežėjams, tiek LSA atstovėms kilusius klausimus dėl tiesioginių sutarčių sudarymo su savivaldybių įmonėmis, kokiais atvejais ir kaip jos gali būti sudaromos.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
