Vasario 3-iąją Lietuvos keleivių vežimo asociacijos nariai rinkosi į virtualų posėdį. Priimtas naujas narys – Utenos autobusų parkas, kalbėta apie keleivių vežimo teisinio reglamentavimo modelį, svarstytas klausimas dėl funikulierių ir keltuvų įtraukimo į viešojo transporto sistemą bei kitos aktualijos.
Asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis pabrėžė, jog gautas prašymas priimti į asociaciją Utenos autobusų parką. Įmonės vadovas Robertas Petronis prisistatė vežėjams bei trumpai pristatė dabartinę situaciją Utenos autobusų parke, aptarė ateities perspektyvas. Už naująjį asociacijos narį vienbalsiai pasisakė visi LKVA prezidiumo nariai, tad šiuo metu asociacija jau vienija 23 šalies keleivinio transporto įmones.
G. Nakutis pristatė keleivių vežėjams praėjusių metų pajamas bei išlaidas, biudžeto projektą 2022-iesiems. Keleivių vežėjai kalbėjo, kurioms veikloms šiais metais derėtų teikti prioritetą.
Dar vienas klausimas – dėl keleivių vežimo teisinio reglamentavimo modelio. G. Nakutis pristatė asociacijos pasiūlymus, kurie darbo tvarka prieš savaitę pateikti Susisiekimo ministerijai įvertinus Konkurencijos tarybos nutarimą dėl konkurencingų procedūrų. Tai, lyginant su dabartiniu, iš esmės naujas keleivių vežimo veiklos teisinio reglamentavimo modelis, liberalizuojantis vežėjų patekimą į tolimojo susisiekimo rinką. „Vežėjai prisiima visą komercinę riziką, todėl turi būti tikri dėl ilgalaikio verslo aplinkos tvarumo, kad, investuodami į paslaugos kokybę, galėtų sėkmingai konkuruoti su kitai vežėjais“, – kalbėjo bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Siūloma, kad nauji vežėjai įsilietų į rinką šalia jau dirbančių vežėjų, kad šis procesas būtų reguliuojamas, kad, pasibaigus dabartinėms sutartims, keleiviai nenukentėtų ir nepatirtų šoko. „Asociacija tikisi, kad ministerija teigiamai įvertins pasiūlytą modelį ir bendromis pastangomis bus pasiektas visiems, ypač keleiviams, geriausias rezultatas“, – teigė G. Nakutis.
Jis taip pat priminė Susisiekimo ministerijos suburtoje Transporto priemonių pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms darbo grupėje pastaruoju metu svarstytas naujoves. Daugiausia klausimų vežėjams kyla dėl privalomų vietų neįgaliųjų vežimėliams reikalavimo tarpmiestinio susisiekimo autobusuose. Jų konstrukcija skiriasi nuo miesto ir priemiestinių maršrutų autobusų, nes juose vežami tik sėdintys keleiviai, salonas aukštai, todėl patekti su vežimėliu galima tik naudojant keltuvus, kurių įrengimas yra brangus, be to, tokiu būdu sumažėja sėdimų vietų skaičius kitiems keleiviams.
Vežėjai nesupranta, kodėl taip skubama priimti neapsvarstytus sprendimus. „Jei būtų nutarta įpareigoti vežėjus teikti paslaugas tarpmiestyje tik su autobusuose įrengtomis vietomis neįgaliųjų vežimėliams, tai Lietuva būtų bene primoji iš aplinkinių šalių, priėmusi tokį sprendimą. Panašių privalomų įpareigojimų nėra gerokai turtingesnėse Skandinavijos ir kitose Vakarų Europos šalyse“, – sakė G. Nakutis.
Keleivių vežėjai taip pat aptarė drastiškai padidėjusį taršos mokestį, kuris skaudžiai atsilieps ir taip nuo Covid-19 pandemijos bei brangstančių resursų nukentėjusiam keleivių vežimo verslui. LKVA atstovai taip pat sakė nesuprantantys, kodėl valdžios atstovai užsibrėžė naikinti kilnojamą priedą prie atlyginimų, kuris yra tarsi dalinė kompensacija už darbą darbuotojui kelyje. Vežėjai kalbėjo ir apie numatomus valdžios sprendimus, kurie dar labiau pablogintų verslo situaciją.
Įmonių vadovų teigimu, nerimą kelia ir dar viena opi problema – vairuotojų trūkumas. Pasak G. Nakučio, jų Europos Sąjungoje jau trūksta apie 400 tūkst., keleivių vežėjai sakė nematantys kitos ateities, tik pasitelkti autobusų bei troleibusų vairuotojus iš užsienio.
Įmonių vadovai pritarė, kad tikslinga teikti siūlymus Susisiekimo ministerijai įtraukti funikulierių ir lyninius keltuvus į viešojo transporto sistemą, aptarė, kokius įstatymų pakeitimus tokiu atveju reikėtų inicijuoti.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
