Balandžio 20 d. į virtualų pasitarimą rinkosi Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidiumo nariai, taip pat – ir kiti asociacijai priklausančių įmonių vadovai. Pagrindinis klausimas – pasirengimas visuotiniam asociacijos narių susirinkimui, tačiau apsvarstyti ir kitos keleivių vežėjams aktualios problemos.
Asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis pristatė 2022-ųjų LKVA biudžeto projektą, aptarė gautas pajamas bei išlaidas. Keleivių vežėjai taip pat kalbėjo apie kitą savaitę vyksiančio visuotinio asociacijos narių susirinkimo darbotvarkę, kur numatytas finansinės atskaitomybės, biudžeto tvirtinimas, prioritetiniai darbai ir kt.
Prezidentas informavo posėdžio dalyvius apie neseniai Susisiekimo ministerijos inicijuotoje Patariamojoje taryboje pristatytą tolimojo susisiekimo reglamentavimo modelį. Buvo diskutuojama, kaip konkrečiai jis galėtų būti įtvirtintas Kelių transporto kodekse, kaip tai atsilieps keleiviams, savivaldybėms ir vežėjams. Pasitarimo dalyviai apgailestavo, kad nebuvo pasirinktas bendras LKVA ir LINAVA pasiūlytas modelis, kuris, vežėjų nuomone, užtikrintų tarpmiestinio susisiekimo sistemos tvarumą ir stabilumą, o keleiviai nepatirtų jokių neigiamų pokyčių – priešingai, sulauktų kokybiškesnių paslaugų plėtros.
Keleivių vežėjai kalbėjo apie paramos teikimą Ukrainai, aptarė paramos valdymo taisykles ir kitus svarbius klausimus. Vienas iš jų – vairuotojų trūkumo problema. Pasak įmonių vadovų, vairuotojų amžius didėja, nauji žmonės nenori dirbti sunkaus, nors ir neblogai apmokamo darbo. Bendrovėje „Kauno autobusai“ įdarbinti du ukrainiečiai vairuotojai, tačiau tai problemos iš esmės nesprendžia, nors jiems sudarytos visos sąlygos įsidarbinti, dvejiems metams atidėtas reikalavimas mokėti lietuvių kalbą.
Asociacijos prezidiumo nariai taip pat aptarė pastaruoju metu vis garsiau skambantį siūlymą dėl nemokamo viešojo transporto. „Tokie savivaldybių sprendimai paskatina apie 15-25 proc. daugiau žmonių naudotis viešuoju transportu. Gaila, kad tas didėjimas yra labiau pėsčiųjų sąskaita, retai kuris žmogus persėda į viešąjį transportą iš lengvojo automobilio. Tačiau, kai visas savivaldybės viešasis transportas yra nemokamas, visa finansinė našta tenka savivaldybių biudžetams, kurie nėra pertekliniai, todėl savivaldybėms gali kilti pagundų dar labiau „optimizuoti“ maršrutus ir taip mažinti viešojo transporto pasiekiamumą“, – sakė G. Nakutis.
Vežėjų manymu, galbūt geriau būtų papildomus pinigus skirti maršrutų plėtrai – gaudami geresnes paslaugas ir daugiau jų, keleiviai taip pat būtų skatinami naudotis viešuoju transportu. Asociacijos nariai abejojo, ar savivaldybės turės finansinių galimybių plėtoti viešąjį transportą vien savo biudžeto jėgomis, be keleivių prisidėjimo, juolab kad sparčiai žengiama Žaliuoju kursu ir teks transformuoti viešojo transporto parką į ekologišką, o tai kainuos labai brangiai.
Keleivių vežėjai kalbėjo apie tai, kad derėtų sukurti gyvūnų vežimo viešuoju transportu taisykles ir raginti visus vežėjus jų sutartinai laikytis. Dabar vieni veža gyvūnus autobusais, kiti tai daryti atsisako. Anksčiau gyvūnų vežimas buvo reglamentuotas Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse, tačiau prieš keletą metų tos nuostatos buvo atsisakyta dėl nesuprantamų priežasčių, o vežėjai pastaruoju metu vis dažniau susiduria su šia problema.
Asociacijos prezidentas taip pat pristatė svarbiausius asociacijos darbus 2022-iesiems. Tai – tolimojo susisiekimo reguliavimas; mokestinių lengvatos keleivių vežimo veiklai išlaikymas ir plėtra; vidaus sandoriai ir tiesioginės sutartys ES Reglamento 1370/2002 kontekste; žaliasis kursas viešajame transporte; skaitmenizacija ir inovacijos; kelių naudotojų mokestis (e-tolling) – netaikyti viešajam transportui; žmonių su negalia poreikiai; kombinuoti keleivių vežimai; vieningas transporto lengvatų turėtojo pažymėjimas; Covid-19 pasekmių neutralizavimas ir kt.
G. Nakutis aptarė šiais metais planuojamas išvykas, viena jų – gegužės 25-28 dienomis į Turkijos Stambulo mieste vyksiančią „Busworld“ parodą, rudenį – į komercinio transporto parodą Vokietijos mieste Hanoveryje.
Lina Jakubauskienė
