Balandžio 4 d. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidiumo nariai rinkosi į posėdį, kur aptarė pagrindines kitą savaitę vyksiančio visuotinio narių susirinkimo temas, taip pat – aktualiausius keleivių vežėjams klausimus.
Asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis kalbėjo apie numatomus svarbiausius šių metų darbus, klausė prezidiumo narių – kuriuos pirmaeilius klausimus reikėtų spręsti pirmiausia, kurie yra aktualiausi visiems? Kai kurie praėjusiais metais svarstyti klausimai išliko aktualūs ir iki šiol, kiti, tokie kaip Covid-19 padarinių šalinimas, lyg liko praeityje, nors keleivių srautai dar nėra pasiekę ikipandeminio 2019 m. lygio.
Vienas aktualiausių klausimų – viešojo transporto patrauklumo didinimas. Su tuo susiję daugybė įvairių aspektų, vienas jų – Lietuvos kelių būklė. Pasak vežėjų, žvyrkeliai, kuriais važiuoja maršrutiniai autobusai, turėtų būti asfaltuojami prioritetine tvarka, nes keleivių vežimas tokiais keliais neprisideda prie viešojo transporto populiarinimo.
Kilo klausimas – kaip žvyrkeliais galės važiuoti elektriniai žemagrindžiai autobusai, kurių jau įsigijo ar įsigis ne viena šalies keleivinio transporto įmonė, kiek laiko tokiomis sąlygomis laikys transporto priemonių baterijos? Vienas iš būdų gerinti kelių būklę – skirti ne 45 proc. dalį nuo degalų akcizo, kaip yra dabar, o visus 100 proc.
Keleivių vežėjai taip pat pabrėžė būtinybę derinti tolimojo susisiekimo autobusų, traukinių maršrutų tvarkaraščius su vietinio transporto tvarkaraščiais. Tai taip pat prisidėtų prie viešojo transporto populiarinimo.
Dar vienas svarbus klausimas – viešojo transporto atnaujinimas alternatyviais degalais varomomis transporto priemonėmis. Šiuo metu Susisiekimo ministerijos numatytose paramos priemonėse planuojama atnaujinti miesto ir priemiestinio transporto parkus tik elektra ar vandeniliu varomais autobusais, įsigyti biometanu varomų transporto priemonių galimybė nenumatyta. Taip pat nenumatytos paramos priemonės tolimojo susisiekimo autobusų atnaujinimui alternatyviais degalais varomomis transporto priemonėmis.
Pasak keleivių vežėjų, Lietuvoje vis dar važinėja apie 2,5 tūkstančius dyzelinu varomų autobusų, kuriuos iki 2029-tųjų reikėtų keisti į varomus elektra, vandeniliu ar kitais alternatyviais degalais. Kitaip tariant, vežėjai kasmet turėtų įsigyti po 500 ekologiškų transporto priemonių. Jau numatyta, jog 2023–2027 m. finansavimo laikotarpiu viešojo transporto priemonių atnaujinimui iš ES fondų lėšų bus skirta apie 229 mln. Eur. „Galbūt pavyks su parama iki 2027 metų atnaujinti ir 1000 autobusų, bet ką daryti su likusiu 1,5 tūkst.?“, – retoriškai klausė G. Nakutis.
Dar vienas aktualus klausimas – transporto priemonių pritaikymas individualių poreikių turintiems žmonėms. Keleivių vežėjai pritaria, kad transporto priemonės bei infrastruktūra turėtų būti pritaikytos negalią turintiems žmonėms, bet tam yra būtina valstybės parama. Be to, šio klausimo negalima išspręsti čia ir dabar – tiek autobuso, tiek traukinio pagaminimas užtrunka nuo metų iki kelerių.
Prezidiumo nariai taip pat kalbėjo apie vairuotojų trūkumo problemas, apie galimybę „jauninti“ autobusus ir troleibusus galinčių vairuoti žmonių amžių. Aptarta ir nemokamo viešojo transporto, transporto lengvatų problema.
Posėdžio pabaigoje keleivių vežėjai aptarė svarbiausius klausimus, kuriuos reikėtų aptarti visuotiniame susirinkime. G. Nakutis pristatė būsimo susirinkimo planą, taip pat – išvykos į rudenį vyksiančios „Busworld Europe“ gaires.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
