Mobilumo paketas – blogiausiam scenarijui turi ruoštis ir logistai, ir vartotojai

09 balandžio 03:06 2019 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

„Praėjusią savaitę Europos Parlamente priimtas Mobilumo paketas buvo šaltas dušas ne tik logistams – sunerimti turėtų visi verslo sektoriai, maža to – kainų augimui turėtų ruoštis ir Europos vartotojai“, – įsitikinęs „Hegelmann Transporte“ direktorius Tomas Jurgelevičius.

 

Vokietijos kapitalo krovinių pervežimo bei logistikos bendrovė „Hegelmann Transporte“ Lietuvoje veikia daugiau nei 14 metų, teikia pervežimų paslaugas Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje bei kitose Vakarų Europos, Skandinavijos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalyse.

Pasak bendrovės vadovo T. Jurgelevičiaus, Europos Parlamento sprendimas priimti Mobilumo paketą Lietuvos vežėjams negalėjo sukelti jokių kitų reakcijų – tik neigiamas. Beveik metus visas šalies sektorius puoselėjo lūkesčius, kad bent tam tikros paketo dalys Europos Parlamente bus atmestos, šiuo metu viltys dedamos į tai, kad nepritarimą dar gali išreikšti Europos Komisija arba Europos Vadovų Taryba.

Reikalavimas grįžti į registracijos šalį – be argumentų

„Mobilumo pakete yra daugiau nei 1000 pasiūlymų, dauguma jų susiję su sąlygų tolimųjų reisų vairuotojams gerinimu, nemažai jų palaikome ir dar be oficialaus įsigaliojimo jau pradedame taikyti. Tačiau daugiausiai nerimo kelia numatytas reikalavimas vilkikams kas tam tikrą laiką grįžti į registracijos šalį – jis neturi jokių logiškų argumentų, o neigiama įtaka būtų didžiulė ne tik konkrečiam sektoriui, bet ir visos Europos ekonomikai“, – pabrėžia T. Jurgelevičius.

Pasak T. Jurgelevičiaus, sąlygas vairuotojams bendrovės gerina ne tik dėl įsigaliojančių naujų teisės aktų – labiausiai tai skatina daryti vairuotojų trūkumas ir natūrali konkurencija dėl darbuotojų.

Tiesa, nėra lengva iš karto įgyvendinti visus reikalavimus ir dėl infrastruktūros trūkumo. Pavyzdžiui, vairuotojų kassavaitinio poilsio, kuris turi trukti nepertraukiamai bent 45 valandas, kabinoje draudimui visoje Europoje trūksta ir saugių stovėjimo aikštelių, ir patogių poilsio vietų. Prancūzija tokį reikalavimą jau seniai yra įvedusi, pačios logistikos bendrovės ėmėsi sprendimų kurti reikiamą infrastruktūrą jų išpildymui.

Tačiau Mobilumo pakete įtrauktas reikalavimas grįžti į registracijos šalį yra dirbtinis, ir turės daugiausiai neigiamų padarinių. Jau dabartinėmis konkurencinėmis sąlygomis krovinio transportavimas į Lietuvą iš principo būdavo parduodamas tik padengiant savikainą – vieno kilometro kaina vertinama apie 50–60 euro centų.

Palyginimui, Europos Sąjungoje vieno kilometro kaina vidutiniškai siekia apie 1 eurą. Akivaizdu, kad, dirbtinai išaugus vilkikų srautams, dauguma į Lietuvą jų grįš tušti, taigi, viena kelionė bendrovei reikš iki 2000 eurų nuostolių, o vienam vilkikui per metus reikės apie 10 tokių grįžimų.

Prognozuoja reikšmingą kainų augimą

„Tokia situacija didintų bendrovių savikainą, taigi, reikšmingai didėtų paslaugų kainos, o kartu su jomis – ir pervežamų prekių, jų žaliavų kainos. Panašu, kad didžiosios Europos Sąjungos šalys, siekdamos pagerinti sąlygas logistikos bendrovėms savose rinkose, neįvertino kainų augimo padarinių visoje Europoje“, – sako T. Jurgelevičius.

Jo teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad didesni vilkikų srautai reiškia ir kelių infrastruktūros dėvėjimąsi, taip pat didina išmetamo CO2 kiekius, aplinkos užterštumą – dėl šio reikalavimo niekam nebus geriau.

Kitos šalys taps patrauklesnės

Be abejonės, šis reikalavimas labiausiai neigiamai paveiks tokias „periferines šalis“ kaip Lietuva, Latvija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija. Geriausia pozicija šiuo atžvilgiu yra Lenkijos, kuri turi ir daugiau privalumų vežėjams. Natūralu, kad nemažai kompanijų šiuo metu svarsto galimybes kurti atstovybes būtent šioje šalyje, kad, įsigaliojus reikalavimui kas tam tikrą laiką vilkiką grąžinti į registracijos šalį, atstumą būtų galima sumažinti net apie 1000 kilometrų.

Reikėtų nepamiršti, kad Mobilumo paketas neliečia NVS šalių, taigi, galima svarstyti galimybes jose steigti atstovybes ar visai perkelti veiklą ir paslaugas teikti iš jų. Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad perregistruoti vilkikus į kitos šalies atstovybę gali užtrukti iki pusmečio. Žinoma, Lietuvai tai reikštų prarastus mokesčius, darbo vietas, visos grandinės, svarbios BVP, praradimą.

Nova media

Linos Jakubauskienės nuotrauka