Logistikos įmonės „Vlantana“ mokymo centro transporto saugos ir mokymo direktorius Algimantas Šniepis pasakoja dažnai susiduriantis su situacija, kuomet įsidarbinti norinčių vairuotojų turima kvalifikacija yra nepakankama – vairuotojams trūksta ir profesinių, ir vairavimo įgūdžių.
„Siekiame, kad atėjusių vairuotojų įgūdžiai ir turimos žinios atitiktų įmonės keliamus reikalavimus, deja, dažniau pasitaiko, kad vairuotojams kvalifikacijos pritrūksta. Be to, dažnas vairuotojas nemoka naudotis ir sunkvežimiuose įmontuotomis moderniomis technologijomis – tai paskatino mokymus rengti savarankiškai ir investuoti į vidinį bendrovės mokymo centrą. Praėjusiais metais jame buvo apmokyta apie 1,5 tūkst. vairuotojų“, – teigia A. Šniepis.
„Vlantana“ mokymo centras šiuo metu turi visus reikalavimus atitinkančias mokomąsias transporto priemones: 4 balninius vilkikus su puspriekabėmis ir 2 krovininius automobilius su priekabomis. Naujo profesionalaus vairuotojo paruošimui išleidžiama nuo 1300 iki1600 eurų.
„Mūsų mokymo centro vairavimo instruktoriai rūpinasi, kad vairuotojai ne tik gautų vairuotojo pažymėjimą, bet ir turėtų gilesnį supratimą apie šį darbą – žinotų, kaip vairuoti saugiai, ekonomiškai bei tausojant aplinką. Įmonės vadovai rūpinasi, kad transporto parkas būtų nuolat atnaujinamas, tad senesnės, aukštų eksploatavimo standartų nebeatitinkančios transporto priemonės yra parduodamos“, – akcentuoja A. Šniepis.
Tuo tarpu transporto ir logistikos įmonės „Finėjas“, taip pat vykdančios vidinius vairuotojų mokymus, komercijos direktorius Aidas Plaščinskas teigia, kad rengti mokymus skatina nuolat besikeičiančios bei tobulėjančios vilkikų technologijos.
„Ekonominiam ir saugiam vairavimui didelės įtakos turi vilkikuose montuojamos technologijos, todėl labai svarbu, kad vairuotojai mokėtų jomis tinkamai naudotis. Dėl šios priežasties naujus vairuotojus instruktuojame bei praktiškai apmokome labai išsamiai, o jau dirbančius – supažindiname su naujausiomis technologijomis bei tikriname jų praktines žinias“, – pasakoja A. Plaščinskas.
Mokymų metu vairuotojai supažindinami su saugaus ir ekonominio vairavimo standartais, krovinių tvirtinimo ypatumais, krovinių pervežimo dokumentais, skirtingų šalių įstatymais, saugaus parkavimo taisyklėmis ir tokiu būdu parengiami ilgiems bei sudėtingesniems maršrutams. A. Plaščinskas pastebi, kad po mokymų pastebimai mažėja avaringumas, sunaudojama mažiau degalų ir tuo pačiu sumažinamas neigiamas poveikis aplinkai.
Saugumas kelyje – užduotis ne tik vairuotojui
Pasak „Vlantana“ mokymo centro eksperto, dažniausia autoįvykių priežastis – žmogiškasis faktorius: vairuotojų neatidumas, netinkamo sprendimo priėmimas kelyje, kelių eismo taisyklių nepaisymas, nederamas manevravimas, sankryžų pravažiavimo taisyklių nesilaikymas.
„Apie 90 proc. eismo įvykių nutinka dėl vairuotojų klaidų ir tik maža jų dalis – dėl prastų oro ar kelio sąlygų. Šiuolaikiniai vilkikai aprūpinti saugumo, asistavimo sistemomis, jų valdymas labiau automatizuotas, taigi svarbu, kad vairuotojai mokėtų šiomis technologijomis naudotis – būtent dėl šios priežasties mokymams renkamės naujus, modernius vilkikus, nuolat bendradarbiaujame su „Mercedes-Benz“ sunkvežimių gamintoju“, – sako A. Šniepis.
Naujosios kartos „Mercedes-Benz“ sunkvežimiai – itin patikimi ir ekonomiški. Vilkikuose montuojama PPC (angl. Predictive Powertrain Control) greičio kontrolės sistema, jungiama per GPS prietaisus – grįsta topografija, todėl identifikuoja įkalnes, nuokalnes ir automatiškai parenka tinkamą greitį tam, kad sunkvežimis būtų vairuojamas kuo ekonomiškiau. Ši technologija, derinama su vairuotojo įgūdžiais, gali padėti sutaupyti iki 15-20 proc. degalų.
Vilkikuose gausu ir saugos sistemų, pavyzdžiui, prie priekinio stiklo montuojama maža kamera, stebinti kelią ir padedanti fiksuoti, kaip vairuotojas laikosi važiavimo juostos. Taip pat – vairuotojo dėmesį atkreipianti sistema, sekanti jo veiksmus: jei vairuotojas pavargęs ir neaktyvus – nejudina vairo, nestabdo ar nedidina greičio – sistema pradeda skleisti garsinį signalą.
Naujuosiuose vilkikuose montuojama telematikos sistema „FleetBoard“ leidžia įvertinti vairavimo stilių. Vairuotojų koordinatorius analizuoja vairavimo stilių realiu laiku ir gali iš karto pasiūlyti, kaip optimizuoti važiavimą. Ši sistema padeda išmokyti vairuotojus ekonominio vairavimo principų bei sutaupyti iki 10 proc. degalų. „FleetBoard“ mokymo procese itin reikšminga – pasitelkiant šią įrangą, įtraukiami ir vairuotojai, ir jų koordinatoriai.
„Naujieji sunkvežimiai keičia vairuotojų darbą – jis tampa lengvesniu, labiau automatizuotu, todėl reikalauja daug mažiau fizinių pastangų. Be to, vairuotojai gali jaustis saugesniais, kadangi sunkvežimiuose montuojamos sistemos padeda išvengti avarinių situacijų ar sumažina jų padarinius“, – dėsto A. Plaščinskas.
Kelyje laukiantiems išbandymams vairuotojai ruošiami specialiai
A. Šniepio teigimu, Lietuvos transporto sektorius generuoja apie 14 proc. Lietuvos BVP, jis yra dinamiškas ir besiplečiantis, tačiau darbuotojų jame vis dėl to trūksta.
„Dalis žmonių nesiryžta imtis vairuotojo darbo, o dažnam jaunuoliui ši profesija atrodo nepatraukli. Neretai vairuotojo profesija atmetama dėl praeityje susiformavusių ir nusistovėjusių stereotipų, tačiau sudarius galimybes būsimiems vairuotojams susipažinti su darbo sąlygomis ir modernia technika, jie lieka nustebę ir nuomonę greitai pakeičia. Visi šiuolaikiniai vilkikai yra komfortiški – juose vairuotojai naudojasi įprasta buitine technika, o su artimaisiais ryšį palaiko kompiuteriu“, – teigia A. Šniepis.
A. Plaščinskas taip pat pažymi, kad Lietuvos transporto sektorius yra išvystytas ir jam reikia didelių žmogiškųjų išteklių. Vis dėlto patyrusių vairuotojų nepakanka, todėl bendrovė kviečia dirbti jaunus žmones ir pati juos apmoko. Nors vairuoti vilkiką nėra lengva, šis darbas yra labai įdomus. Be to, šiuolaikiniai sunkvežimiai suteikia labai geras darbo ir poilsio sąlygas, o pats vairavimas – nebėra fiziškai sunkus, tačiau reikalaujantis daug žinių ir atidumo.
Vilkiko vairuotojai turi gebėti įvertinti, kaip reikia elgtis kintančiomis oro sąlygomis, taip pat išmanyti individualių šalių vairavimo tvarką, kelių specifiką. Prieš išvykdami ilgiems maršrutams, vairuotojai turi išklausyti specialų instruktažą, kuriame aiškinami įvairiausi aspektai: nuo atsakomybių, vairavimo specifikos iki krovinio tvirtinimo bei vilkikų statymo aikštelėse ypatumų.
A. Šniepis pabrėžia, kad priklausomai nuo oro sąlygų kinta ir sunkvežimio paruošimas: pavyzdžiui vilkikai, skirti darbui Šiaurės šalyse ir važiuojantys sniegu ar ledu padengta kelio danga, yra aprūpinti specialia įranga – automatiniais grandinių išmetimo po varomaisiais ratais mechanizmais, kurių dėka slidaus kelio ruožai yra įveikiami saugiai. Be to, į Šiaurės Europos šalis, kuriose atšiaurios žiemos nulemia pavojingas eismo sąlygas, siunčiami tik patyrę ir įgudę vairuotojai, jiems keliami daug aukštesni reikalavimai.
„Mūsų vairuotojui teko susidurti su ekstremalia situacija Latvijos kelyje: važiuodamas pirma eismo juosta apsnigtu keliu, vairuotojas privalėjo staiga stabdyti, kadangi antra eismo juosta važiavęs lengvasis automobilis persirikiavo prieš pat vilkiko priekį. Slidi kelio danga lėmė, kad sunkvežimis akimirksniu metėsi į kairę ir tik dėl aukšto profesionalumo vairuotojui pavyko išmanevruoti vilkiką su puspriekabe taip, kad šis, aplenkęs lengvąjį automobilį ir jo nekliudęs, laimingai sustojo kelkraštyje. Nepatyrusiam vairuotojui tokia situacija galėjo pasibaigti skaudžiu eismo įvykiu, o lengvojo automobilio vairuotojui – būti pražūtinga. Vilkiko vairuotojui padėjo ne tik jo turima patirtis, bet ir mokymų metu įgytos žinios bei įgūdžiai. Toks vairuotojas – tikras profesionalas“, – pasakoja A. Šniepis.
Linos Jakubauskienės nuotrauka
