Trūkstant talpesnių transporto priemonių, praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje Sovietų sąjungoje nuspręsta kurti autobusus su priekabomis. Viena tokia priekaba pagaminta PAZ gamykloje 1959-ųjų rudenį.
Priekabos kėbulas buvo sumažinta autobuso PAZ-672 kopija – konstruktoriai tiesiog nusprendė „nupjauti“ transporto priemonės priekį su vairuotojo kabina ir variklio skyriumi. Planuota, jog priekaba tiks tuo metu gaminamiems PAZ-672 ir PAZ-671A autobusams.
Pirmąjį PAZ-750 išsyk teko perdaryti, kadangi priekinė priekabos ašis, kurioje sumontuota klasikinė vairo trapecija, pasirodė kelyje visai nevaldoma. Priekaba elgėsi neprognozuojamai net autobusui važiuojant tiesiai, nekalbant apie posūkius. Priekabos nestabilumas kėlė pavojų autobuso keleiviams.
Antrajame variante, pavadintame PAZ-750A, trūkumai buvo pašalinti, priekaba tapo stabilesnė kelyje. Priekaba sėkmingai atliko bandymus, ji netgi buvo eksponuota parodoje Maskvoje. Tačiau netrukus autobusų priekabas specialistai pripažino pavojingomis, ir pamažu idėjos buvo atsisakyta.
PAZ-750 ir PAZ-750A taip ir liko bandomaisiais egzeplioriais. Tiesa, pastarosios priekabos buvo pagamintos dvi.
Iš viso priekabose tilpo 30 keleivių, buvo 22 sėdimos vietos. Stabdymo bei durų uždarymo bei atidarymo sistemos buvo valdomos iš autobuso. Drauge su NAMI priekabai buvo sukurta speciali konstrukcija su guminiais amortizatoriais, kuri padėjo išvengti trūkčiojimo važiuojant. Kėbulo konstrukcija, salono apdaila, išorės ir vidaus žibintai buvo analogiški PAZ-672 autobusui.
eBus.lt
Nuotraukos – avto.cccp.ru