Pirmos ir antros kartos biodegalai: kam priklauso ateitis?

spalio 26 04:24 2016 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

apie-neste1Šiuo metu planetoje yra apie 1,25 mlrd. transporto priemonių. Prognozuojama, jog iki 2035 metų šis skaičius pasieks 2 mlrd. Automobilių išmetamos kenksmingos dujos kasdien be paliovos teršia aplinką, o mes degalams išleidžiame nemenką dalį savo biudžeto. Todėl panašu, jog ateitis priklauso iš atsinaujinančių žaliavų pagamintiems degalams, dažnai vadinamiems antros kartos biodegalais, kurie pasižymi tiek efektyvumu, tiek ir draugiškumu aplinkai.

Dyzelinas, gaminamas iš atsinaujinančių šaltinių, dažnai prilyginamas įprastam biodyzelinui (riebalų rūgščių metilo esteriui arba RRME), nors šios dvi rūšys turi daugiau skirtumų, nei panašumų. Tačiau vis daugiau vairuotojų ima aktyviai domėtis degalų skirtumais ir lyginti jų savybes.

Skirtingos technologijos – skirtingos degalų savybės

Naujos kartos dyzelinas, gaminamas pagal NEXBTL technogiją – hidrinant augalinį aliejų ar gyvulinės kilmės riebalus. Šie degalai, dar vadinami antros kartos biodyzelinu, bespalviai, bekvapiai, o cheminė jų sudėtis yra tokia pati kaip ir tradicinio (gaminamo iš naftos) dyzelino. Pirmos kartos biodyzelinas – RRME – išgaunamas augalinį aliejų (pavyzdžiui, rapsų) apdorojant alkoholiu. Šiam tikslui dažniausiai naudojamas metanolis.

Tiek pirmos, tiek ir antros kartos biodyzelinas gali pakeisti naudojamą iškastinį kurą, taip sumažinant kenksmingų aplinkai išmetamųjų dujų kiekį. Tačiau tik dyzelinas iš atsinaujinančių šaltinių, gali būti naudojamas ir grynas, ir kaip sudedamoji tradicinio dyzelino dalis. Galima palyginti: įprasto biodyzelino koncentracija degaluose negali viršyti nustatytos normos, kuri Europos šalyse siekia 7 proc. Numatytą ribą viršijanti jo dalis gali pažeisti gumines automobilio degalų sistemos dalis ir variklį. Pirmos kartos biodyzelinas taip pat kur kas labiau linkęs sugerti drėgmę, tad didesnis šio priedo kiekis gali lemti rūgščių susidarymą, o šios – koroziją.

Dyzelino, pagaminto iš atsinaujinančių šaltinių, cetaninis skaičius itin aukštas (75-95). Tai reiškia, kad jis sudega švariau nei įprastas. Naudojant šį dyzeliną lengviau užvesti automobilį esant žemai temperatūrai, mažėja ir degalų sąnaudos. Tuo metu įprastų biodyzelino rūšių cetaninis skaičius dažniausiai siekia vos 50-60, jų atsparumas šalčiui taip pat palyginti žemas.

Pagalba sprendžiant globalinio atšilimo problemą

Naudojant gryną dyzeliną, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių, galima efektyviai mažinti kenksmingų išmetamųjų dujų aplinkai daromą žalą. Pavyzdžiui, 2015 m. vairuotojams į savo automobilių bakus pilant „Neste“ dyzeliną iš atsinaujinančių šaltinių į aplinką nepateko net 6,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių kenksmingų dujų. Tokį patį efektą gautume iš planetos visam laikui pašalinę 2,3 mln. lengvųjų automobilių. Galima palyginti: Lietuvoje šiuo metu užregistruota apie 1,3 mln. lengvųjų automobilių.

Tyrimai rodo, kad naudojant gryną iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą dyzeliną, šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų emisijos būna 60-85 proc. mažesnės nei naudojant tradicinį dyzeliną. Kietųjų dalelių emisijos sumažėja 30-40 proc., o azoto oksidų – 10 proc.

Dėl šių priežasčių dyzelinu iš atsinaujinančių šaltinių savo transporto priemonių bakus jau pildo tokios kompanijos kaip „Google“. Nuo praėjusių metų pasirinktuose „Google“ autobusuose, kurie vežioja keleivius Silicio slėnyje Kalifornijoje, kompanija naudoja Suomijos korporacijos „Neste“ dyzeliną iš atsinaujinančių šaltinių. Šiuos degalus neseniai įsipareigojo naudoti tokie didieji sunkvežimių gamintojai kaip „Volvo Trucks North America“ ir „Mack Trucks“.

Audrius Miežys

„Neste Lietuva“ Mažmeninės prekybos skyriaus vadovas

Linos Jakubauskienės nuotrauka