2024 m. liepos mėn. 9 d. sukanka lygiai 85 metai, kai įvyko Žemaičių plento iškilmingas atidarymas. Įvykis plačiai aprašytas to meto spaudoje.

Plento atidarymo iškilmėse dalyvavo Respublikos prezidentas A. Smetona, Ministras pirmininkas Černius, Susisiekimo ministras inž. Germanas, Krašto apsaugos ministras ats. gener. Musteikis, Vidaus reikalų ministras ats. gener. Skučas, Valstybės kontrolierius inž. Sakenis.

Susisiekimo ministerijos ir Kelių valdybos direktoriai ir inžinieriai ir daug kviestinių svečių. Į šventės iškilmes atvyko  ir arkivyskupas metropolitas Skvireckas.

Iškilmės prasidėjo sekmadienį 1939 m. liepos mėn. 9 d., 7.30 val. ir baigėsi vėlai vakare.

Iš Kauno pervažiavus Vilijampolės tiltą jau buvo jaučiama šventės nuotaika: čia prasidėjo Žemaičių plentas, todėl čia gyventojai savo namus papuošė tautinėmis vėliavomis.

Pirmasis šventės programos punktas buvo prie VIII forto, tuojau už Vilijampolės  prie Paminklinio obelisko.

Prie šio obelisko iškilmingai ir buvo atidarytas plentas: Respublikos prezidentas perkirpo juostą, kas turėjo simbolizuoti, jog plentas užbaigtas ir atidaromas.

Obeliskas apvalią  koloną, iš trijų pusių paremtą kontroforsais. Viršūnėje dekoratyvinė dalis vaizduoja dievo Perkūno galvą su žaibais ir dviejų jo valdomų žirgų galvomis. Obelisko  atskiros dalys simbolizuoja: kolona – kilimą į aukštybes – pažangą, Perkūnas – jėgą, žaibai – greitį, Perkūno valdomi žirgai – veržimąsi pirmyn; pagaliau patys žirgai buvo patikimiausia susisiekimo priemonė ir šiais laikais, kai visų žmogaus sukurtų mechaniškų susisiekimo priemonių jėga matuojama arklių  jėgomis, kaip galingumo vienetu.

Obeliską pagal menininko T. Kulakausko projektą pagamino Meno mokyklos mokinys V. Košuba prižiūrimas lektoriaus J. Mikėno. Obeliske nuo plento pusės yra įrašas: „Žemaičių plentas, Kaunas – Klaipėda, 220 km  1933–1938 m .”

Obelisko pamatuose yra įbetonuoti Žemaičių plento metrikai.

Nuo obelisko iškilmių dalyviai važiavo plentu link Babtų link, o prie Babtų buvo padaryti iškilmingi vartai ir prie jų surinkę daug žmonių. Prie vartų buvo trumpam sustota.

Prie Babtų tuo metu plentą kirto Babtų vieškelis ir nuo kryžkelės ligi Ginės tilto paplente buvo apsodinta vaisiniais medžiais, daugiausia obelimis, obelys jau buvo didelės ir augo daug vaisių. Tai buvo pirmas Lietuvoje mėginimas paplentėmis sodinti vaismedžius.

Šiaip jau tuo metu daugelyje vietų paplentė buvo apsodinta medeliais.

Tiltas per Ginas upelį gelžbetoninis rėminės konstrukcijos, jo statyba kainavo daugiau kaip 30  tūkst. Lt. Tuoj už tilto prie Babtų ąžuolų šilo buvo padaryta apie 12 m gylio iškasa. Šioje vietoje molis buvo toks kietas, kad darant iškasą teko net sprogdinti.

Tiltas per Nevėžį gelžbetoninis Gerberio sistemos, 107 m ilgio, 11m aukščio ,šio tilto statyba kainavo 195 tūkst. Lt.

Už Nevėžio plentas 13 km ėjo tiesiąja per Karalgirį, kol pasiekė Aukštaičių magistralę.

Prie Ariogalos iškilmių dalyviai buvo vėl sustabdyti, vėl buvo sakomos iškilmingos kalbos, buvo susirinkę daug žmonių.

Pro Ariogalą  plentas ėjo iš dešinės pusės ir leidosi į gražų Dubysos slėnį.

Už Dubysos slėnio plentas ėjo per Ubagriovį. Ši vieta Ubagtioviu buvo pavadinta todėl, kad čia seniau rinkdavosi ubagai ir dalindavosi surinktą naudą…

Toliau tiltas per Lokupį, Šaltuoną, Gintaro upelį ir pro Girkalnį  plentu  pasiekiami Raseiniai.

Raseiniuose buvo surengta tikra šventė. Už Prabaudos prie kareivinių pulko aikštėje buvo susirinkusi minia žmonių. Čia įvyko pamaldos,  šventinimai,  vietos įgulos ir šaulių paradas ir kalbos.

Programos rengėjai numatė, kad jeigu lis, tai pamaldos bažnyčioje, tačiau taip nutiko, kad iškilmių dalyviams atvykus į Raseinius apsiniaukė, o lyti pradėjo tik baigiant iškilmes aikštėje. Čia kalbėjo Respublikos  prezidentas,  arkivyskupas metropolitas, vietos organizacijų atstovai. Visi kalbėtojai pabrėžė didelę Žemaičių plento  reikšmę mūsų  valstybės ūkiniam gyvenimui, ir vietos žmonės, kur tik pakelėj dalyviams teko sustoti, dėkojo vyriausybei už Žemaičių plentą

Po parado iškilmių dalyviai  buvo pakviesti priešpiečių , kuriuose dalyvavo Respublikos prezidentas, ministrai, metropolitas Skvireckas  ir kviestinių svečiai.

Apie 15.30 val. visi iškilmių dalyviai  su raseiniškių priedu važiavo toliau Žemaičių plentu Viduklės,  Kaltinėnų  link ligi Rietavo.

Tarp Raseinių ir Viduklės  aukščiausiai statytas plentas, nes norėta sujungti Raseinių miestą su Viduklės geležinkelio stotimi, bet važiuojant nuo Raseinių  ligi Viduklės miestelio galima buvo matyti skirtumą tarp moderniškai nutiesto plento ir plento einančio senu vieškeliu, kreivu, vingiuotu; kitose vietose plentas buvo tiesus kaip žvakė.

Ir prie Viduklės ir prie Nemakščių  buvo padaryti vartai, buvo susirinkę daug žmonių. Čia iškilmių dalyviai išklausė vietos visuomenės atstovų sveikinimų ir padėkos žodžių už Žemaičių plentą. Prie Kryžkalnio  Žemaičių plentas  kirto seną prieškarinį rusų statytą Tauragės–Šiaulių plentą.

Toje vietoje buvo padarytas viadukas, kad nebūtų katastrofų. Tuo metu Tauragės–Šiaulių plentu ėjo tarptautinis susisiekimas Vokietija–Latvija.

Prie Kryžkalnio taip pat  buvo padaryti gražūs vartai išpuošti tautinėmis vėliavomis, ir buvo susirinkę  daug žmonių. Iš tolimesnių vietų žmonės buvo atvažiavę su vežimais ir dviračiais.

Į Kryžkalnį atvyko ir Tauragės visuomenės atstovai, nes čia buvo Tauragės apskrities riba.

Kaltinėnuose taip pat buvo pastatyti išpuošti vartai ir iškilmių dalyvius pasitiko vietos gyventojų minia.

Po Kaltinėnų  teko sustoti ir Laukuvoje.

Už Laukuvos plentas ėjo per buvusio Oginskio buvusius miškus.

Plentas perkirto  Monio , Aistros, Kiršnos, Jūros upelius. Pravažiavus  nuo Laukuvos 18 km iškilmių dalyviai pasiekė Rietavą.

Rietave buvo tarsi kokie atlaidai. Nors Rietavą pasiekė apie 19  val., miestas buvo pilnas žmonių belaukiant iškilmių dalyvių.

Rinkos (turgaus) aikštėje priešais bažnyčią buvo padaryta tribūna aukštiems svečiams, išpuošta vėliavomis, išklota takais ir kilimais, priegoje nustatyta tvarka stovėjo šauliai, berniukai ir mergaitės eilėmis.

Čia kalbėjo vietos klebonas rietaviškių vardu ir Respublikos prezidentas  pasakė ilgesnę kalbą.

Rietaviškiai kaip įmanydami dėkojo už plentą, nes iki to buvo jie dideliame užkampyje, o pabiurus orams buvo atskirti nuo pasaulio, plentas jiems tapo tarsi atdaras kelias į pasaulį…

Ta proga iškilmių dalyviai apžiūrėjo Rietavo bažnyčios meniškos daiktus, „stacijas”, Oginskių įtaisymus.

Iš Rietavo iškilmių dalyviai  grįžo pro Laukuvos ant Dyvičio kalno.

Dyvučio kalne buvo padaryta didžiulė palapinė, kalnas išpuoštas, ištaisyti, nukasti keliai įvažiuoti.

Čia susirinko daug žmonių. Vaišių metu Rietavo  žemės ūkio mokyklos mokinės apsivilkusios tautiniais drabužiais suvaidino iš jaunųjų ūkininkų gyvenimo vaizdelį, paskui šoko Kalnelį, Suktinį,  Kubilą, Klumpakojį, deklamavo, dainavo.

Dyvičio kalne iškilmių dalyviams  visų jaukiausia buvo, ant aukšto kalno šalia ežero praėjo kelios malonios valandos.

O po vidurnakčio visi dalyviai išsiskirstė kas sau, kas nauju plentu grįžo į savo namus, o kas pasiliko nakvoti pas savo gimines ir artimuosius.

Parengė Kęstutis Pletkus