Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendrąja Baltijos šalių įmone „RB Rail AS“ pateikė paraiškas gauti papildomą Europos Sąjungos (ES) finansavimą europinės vėžės geležinkelio plėtros projektui „Rail Baltica“. Bendras trijų Baltijos šalių paraiškoje nurodytas projekto finansavimo ES lėšomis poreikis siekia beveik 1,5 mlrd. eurų, iš kurių tiesioginė Lietuvos dalis – 686,7 mln. eurų.
ES institucijų sprendimo dėl finansavimo iš 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF) pagal pateiktas paraiškas patvirtinimo laukiama 2022 m. pirmąjį pusmetį, finansavimo sutarčių sudarymo – antroje šių metų pusėje.
„Rail Baltica“ yra visai Europos Sąjungai ir jos transporto tinklui itin svarbus infrastruktūros plėtros projektas. Lietuvoje jau atlikta daug reikšmingų darbų – pernai Kauno intermodalinis terminalas sujungtas su ES geležinkelių sistema, ruožo Vilnius–Kaunas sprendinių pasirinkimo etapas juda į pabaigą. Pakankamas ir laiku gautas finansavimas yra esminė sąlyga norint išlaikyti projekto pagreitį, pasiekti visus užsibrėžtus tikslus pagal numatytus terminus ir pradėti statybas“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Šiuo metu Lietuvoje intensyviai ruošiamasi nutiesti europinį geležinkelį nuo Kauno link Latvijos sienos. Šioje atkarpoje jau baigtas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, paskelbti rangos konkursai dėl beveik 29 km geležinkelio infrastruktūros Jonavos rajone: sankasai, inžineriniams statiniams įrengti ir jungiamiesiems automobilių keliams nutiesti. Be to, vyksta viešųjų pirkimų procedūros dėl Panevėžio geležinkelio mazgo, šio ruožo regioninių stočių teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo paslaugų įsigijimo.
Planuojama, kad atliekant darbus, bus nutiestas vienas ilgiausių, 1,5 km ilgio, geležinkelio tiltų Baltijos šalyse. Naujuoju „Rail Balticos“ geležinkeliu važiuosiančių traukinių projektinis greitis sieks iki 249 km/h, tad tiesiant geležinkelį ypač daug dėmesio skiriama saugumui. Visą geležinkelį juos apsauginė tvora, pėstiesiems bei gyvūnams bus įrengtos perėjos, pralaidos, žalieji tiltai, o automobiliams numatytos tik dviaukštės pervažos – viadukai, tuneliai.
ES finansavimo taip pat prašoma atkarpų Vilnius–Kaunas ir Kauno mazgas–Lietuvos ir Lenkijos siena projektavimo bei žemės koridoriaus, reikalingo geležinkeliui tiesti, suformavimo procedūroms, „Rail Balticos“ geležinkelio elektrifikavimo sistemai projektuoti ir pirkti.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Balticos“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną, Vilnių ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Susisiekimo ministerijos informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
