Susitikime dalyvavo Latvijos valstybės tarnautojų ir transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juris Kalnins, teisininkas Latvijos laisvųjų profesinių sąjungų konfederacijos ekspertė ES klausimais Nataļja Preisa, Latvijos ministerijos transportas vadovas Erichas Šhmukstask, Generalinis sekretorius-asociacija „Kelių transporto asociacija„ Latvijas auto“ Aleksandras Pociluiko, Estijos transporto ir kelių darbuotojų profesinės sąjungos (ETTA) pirmininkas Üllar Kallas, Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos Forumas pirmininkas Bronius Bučelis, Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančiauskienė, Lietuvos profesinių sąjungų aljansas pirmininkas Audrius Cuzauskas ir kiti dalyviai.
Susitikimą organizavo Latvijos valstybės tarnautojų ir transporto darbuotojų profesinė sąjunga LAKRS, bendradarbiaudama su Friedricho Eberto fondu (FES).
Susirinkusius dalyvius pasveikino Latvijos valstybės tarnautojų ir transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juris Kalnins, jis trumpai apibūdino situaciją Latvijos krovininio ir keleivinio transporto sektoriuje. Šiuo metu vyksta kolektyvinės derybos su ministerijos atstovais dėl nacionalinės ir šakinės kolektyvinės sutarties. „Esame sutarę, kad krovinio transporto vairuotojams mokamas 1040 eurų bazinis atlyginimas ir išmokami komandiruotpinigiai, sumos nustatytos Vyriausybės nutarimu pagal tų šalių, kuriose dirba krovininio transporto vairuotojai, įkainius. Keleivinio transporto vairuotojams 2020 m. bus mokama 5 eurai, 2022 m .- 5,50 euro, 2030 m.- 5,70 euro už valandą. Sutarėme, kad darbdavys vairuotojams apmokės ir už 95 kodo įgijimą. Keleivinio transporto maršrutams paskelbti konkursai, neaišku, kas juos laimės, išskyrus „Rigas Satikme“. Latvijoje galioja įstatymas: jeigu pasirašyta kolektyvinė sutartis, tai laikoma kaip pranašumas dalyvaujančiai konkurse įmonei. Be to, tik pasirašius kolektyvinę sutartį, leidžiama dirbti viršvalandžius“, – sakė J. Kalnins.
Daugelyje Latvijos keleivinio transporto įmonių yra pasirašytos kolektyvinės sutartys, kurios galioja iki 2020 metų. „Turėtų būti indeksuojama 1 kilometro kaina, nes šiuo metu dėl nepakankamo atlyginimo trūksta autobusų vairuotojų. Šiuo metu atlyginimas į rankas siekia 700 eurų. Jei kyla minimalus atlyginimas, darbdavys privalo didinti ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams. Latvijoje galima taikyti 6 mėnesių suminę darbo laiko apskaitą, be to, priimtas įstatymas, kad darbdavys privalo apmokėti transporto kompensacijas darbuotojui. Liepojos autobusų parke organizavome streiką, bet Teismas jį sustabdė kaip neteisėtą, nes profsąjunga reikalavo vairuotojams mokėti 7 eurus už valandą. Vykusiame Latvijos profsąjungų kongrese pasiūlyta keisti Ginčų įstatymą, nes yra suvaržytos profesinių sąjungų teisės streikuoti. Bendradarbiaujame su Švedijos, Suomijos, Danijos, Slovėnijos profesinėmis sąjungomis“, – kalbėjo J. Kalnins.
Estijos transporto ir kelių darbuotojų profesinės sąjungos (ETTA) pirmininkas Üllar Kallas paminėjo, kad minimalus atlyginimas Estijoje 540 eurų ir profsąjungos reikalauja 600 eurų minimalaus atlyginimo dydžio. Sutarta nuo 2020 m. sausio 1 d. mokėti 580 eurų minimalų atlyginimą. Šiuo metu Estijos transporto sektoriuje vyksta 8 kolektyvinės derybos dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo. Vietiniame Krovininio transporto sktoriuje yra pasirašyta kolektyvinė sutartis ir sutarta vairuotojams mokėti 950 eurų, 2020 m.- 1000 eurų, 2021 m. 1100 eurų atlyginimą. Deja, nevyksta kolektyvinės derybos. Autobusų ir troleibusų vairuotojų atlyginimas nustatytas 945 eurų ir galioja iki 2020 metų. Profsąjungos reikalauja mokėti 1200 eurų ir kolektyvinės derybos šiuo metu vyksta.
Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos Forumas pirmininkas Bronius Bučelis pasakojo, jog kolektyvinės derybos vyko su Nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, bet birželio 18 d. Forumas pasitraukė iš kolektyvinių derybų, nesutarus dėl koeficiento dydžio. Vyriausybės nutarimu nuo 2020 m. sausio 1 d nustatytas. 1,65 koeficiento dydis nuo minimalaus atlyginimo – 607 eurų. „Tai yra, bruto krovininio transporto vairuotojams bus mokama 1002 eurai, neskaitant dienpinigių dydžio. Šiuo metu „Linava“ svarsto galimybę iškelti įmones į Lenkiją. Remiantis jų pateiktais skaičiavimais, vairuotojų atlyginimų koeficientą padidinus iki 1,65, Lietuva pagal darbo išlaidas nusileis tik Prancūzijai, Liuksemburgui, Nyderlandams, Airijai, Vokietijai ir Jungtinei Karalystei, aplenks Slovėniją, Maltą, Portugaliją, Estiją, Slovakiją, Čekiją, Lenkiją, Kroatiją, Latviją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją. Dar vežėjai pabrėžia, kad itin skaudžiai jiems atsilieps ir šiuo metu svarstomas Mobilumo paketas. Pranešime T. Garuolis aptarė numatomą Mobilumo paketo poveikį ir atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva susidurs ne tik su išorinėmis grėsmėmis. Drastiškos mokestinės iniciatyvos gali būti priskiriamos prie vidinių politinių rizikų. Kalbant apie keleivinio transporto politiką, vyksta konkursai. Jei gruodžio 12 d. pakeis Viešųjų pirkimų įstatymą, sprendimus dėl konkursų priims miestų savivaldybių tarybos. Norisi tikėti, kad politikų požiūris bus teigiamas“, – teigė B. Bučelis.
Lietuvos profesinių sąjungų aljansas pirmininkas Audrius Cuzauskas kalbėjo apie atstovavimą ginčuose dėl krovininio transporto vairuotojų, siūlė kreiptis į Europos komisiją ir Europos transporto Federacijos vykdomą komitetą bei palaikyti Mobilumo paketą. „Darbdaviai pažeidinėja įstatymus, dempinguoja kainas krovininio transporto sektoriuje. Vien per metus Ginčų komisijoje išnagrinėjama apie 500 bylų dėl atlyginimų neišmokėjimo vairuotojams ir įstatymų pažeidimų“, – dėstė A. Cuzauskas.
Susirinkusieji diskutavo apie nevienodas konkurencijos sąlygas ES, kurias sukurs Mobilumo paketo nuostatos. Vairuotojams kas keturias savaites tektų grįžti į šalį, tektų įrengti daug naujų stovėjimo aikštelių. Latvijos premjeras birželio 9 d. buvo susitikęs su Suomijos premjeru dėl vairuotojų darbo ir poilsio režimo reikalavimų įgyvendinimo, nes kitų ES šalių vairuotojai taip pat ilsisi vairuotojų kabinose. Pasiūlyta Baltijos transporto profesinėmis sąjungoms diskutuoti su ETF Vykdomu komiteto nariais dėl Mobilumo paketo. Įvertinus situaciją krovininio transporto sektoriuje, Baltijos šalių transporto profesinės sąjungos priėmė sprendimą pasikviesti ETF atsakingus asmenis ir dar kartą aptarti Mobilumo paketą, taip pat parengti raštą nuo Baltijos šalių profesinių sąjungų ir išsiųsti jį ES Komisijai, ETF ir ES Parlamento pirmininkui.
Sutarta, jog kitas Baltijos šalių transporto profsąjungų susitikimas įvyks 2020 m. rugpjūčio mėnesį Jūrmaloje.
Bronius Bučelis
.
Top of Form
