Birželio 19 d. Lietuvos savivaldybių asociacija, atsižvelgdama į tai, kad pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą nuo 2029 m. sausio 1 d. visos viešojo keleivių vežimo keliais transporto priemonės turės naudoti alternatyviuosius degalus, pakvietė savivaldybių atstovus, keleivinio transporto įmonių vadovus dalyvauti Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos ir partnerių organizuojamame nuotoliniame renginyje, kur pristatyta alternatyvi viešojo transporto žalinimo galimybė – biometanu varomi autobusai.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pristatė biometanu varomų autobusų perspektyvas Lietuvoje.
Jis priminė, jog biometanas – tai išvalytos biodujos, kurios yra viena iš valstybės skatinamų degalų rūšių iš atsinaujinančių energijos išteklių. Biometano naudojimas leidžia ženkliai sumažinti CO₂, ši degalų rūšis ypač aktuali priemiesčio ir tarpmiestiniam autobusų transportui, kur elektrifikacija neretai yra per brangi arba technologiškai ribota.
M. Nagevičius pabrėžė, jog pastaruoju metu atsiranda vis daugiau biometano gamintojų bei tiekėjų, problema – vis dar per mažas jo vartojimas. „Turime Lietuvoje sukurti tokią aplinką, kuri skatintų įmones investuoti į biometanu varomą transportą – autobusus ar komercinius automobilius“, – sakė pranešėjas.
Tam, kad būtų sunaudotas visas Lietuvoje pagamintas biometanas, 2030 m. turėtų atsirasti mažiausiai 3 200 dujinių autobusų bei krovininių transporto priemonių. Šiuo metu Lietuvoje yra 369 biometaną galintys naudoti autobusai.
M. Nagevičius kalbėjo apie tai, kas galėtų paskatinti biometano naudojimą, tai – finansiniai motyvai, reguliacinė aplinka bei plačiau skleidžiama informacija bei edukacija. Pasak jo, drauge su „Scania“ gamintojais atlikti apskaičiavimai rodo, jog ilgalaikėje perspektyvoje, atsižvelgiant į neišvengiamą dyzelino brangimą, eksploatuoti biometanu varomus autobusus įmonėms bus pigiau. Šie degalai ypač aktualūs tolimojo susisiekimo autobusams, kur, be dyzelino brangimo, prisidės dar ir didėsiantis mokestis už naudojimąsi keliais.
„Kiti biometano naudojimo privalumai – tvarumo ataskaitų ir deklaracijų rodiklių siekimas, iki 90 proc. mažesnės CO2 emisijos, iki minimumo sumažintas azoto oksidų ir kietųjų dalelių išmetimas. Be to, nauji pažangūs ir efektyvūs varikliai leidžia sutaupyti 5 proc. degalų. Tarp privalumų – ir greitas dujų bakų užpildymas, kuris trunka vos 10-12 minučių“, – sakė pranešėjas.
Jis pristatė CNG kolonėlių tinklą Lietuvoje, kuris nuolat plečiasi.
Į klausimą, ar biometano, kuris nėra visiškai netaršus, naudojimas atitinka žaliąjį kursą, M. Nagevičius atsakė: „Pastaruoju metu apie žaliąjį kursą kalbama jau ne kaip apie etinį, kur siūlomos brangios priemonės, tokios kaip vandenilis, raginama visai atsisakyti vidaus degimo variklių. Žaliasis kursas, be abejo, išlieka, bet daugiau kalbama apie ekonominį nacionalizmą. ES skatina mažinti priklausomybę nuo importuojamų dujų ir naftos, naudoti savo išteklius. Svarbu, kad perėjimas prie netaršių transporto priemonių būtų su mažiausiomis įmanomomis išlaidomis, panaudojant vietines technologijas. Biometanas tam puikiai tinka“.
Keleivių vežėjai pabrėžė, jog įsigyti biometanu varomoms transporto priemonėms stinga finansavimo ir paramos. ES parama skiriama tik visai netaršioms transporto priemonėms, kai biometaną naudojančios transporto priemonės laikomos mažai taršiomis. Pasak M. Nagevičiaus, biometanu varomas transportas kai kuriose šalyse yra laikomos komerciškai atsiperkančiu, todėl joms įsigyti skiriama mažiau paramos nei varomoms elektra ar vandeniliu. Jo teigimu, kol kas nepavyksta įtikinti Susisiekimo ministerijos, kad būtų kreiptasi į ES dėl paramos biometanu varomoms transporto priemonėms.
Savo patirtimi eksploatuojant bei įsigyjant biometanu varomas transporto priemones pasidalijo keleivinio transporto įmonių vadovai.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
