Birželio 12-ąją Seimo Ekonomikos komitete diskutuota dėl Kelių transporto kodekso Nr. I-1628 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, arba Seimo nario Tomo Tomilino pasiūlymo naikinti KTK įtvirtintą 50 proc. maršruto dubliavimosi taisyklę.
Pasak Ekonomikos Komiteto pirmininko Kazimieras Starkevičius, per anksčiau vykusius klausymus buvo pasiektas bendras susitarimas, bet Susisiekimo ministerija sako turinti pastabų, nors jų nepateikė.
T. Tomilino teigimu, Ekonomikos Komiteto ir Susisiekimo ministerijos nuomonės dėl tolimojo susisiekimo reformos visiškai išsiskyrė. Jis siūlė neskubėti priimti pataisų, kreiptis į Vyriausybę, kad ji pateiktų savo išvadas. „Tolimojo susisiekimo sistema – sudėtinga, reikalaujanti daug dėmesio, ar ji galės gerai funkcionuoti, jei Susisiekimo ministerija pataisoms nepritars?“, – retoriškai klausė T. Tomilinas.
Savivaldybių nuomonę pateikė Savivaldybių asociacijos patarėja Dovilė Sujetatė. Pasak jos, apklausus savivaldybes paaiškėjo, jog dauguma jų nepritaria 50 proc. maršruto nesidubliavimo taisyklės panaikinimui, kadangi tai sukeltų dar daugiau problemų regionuose. „Jei ši taisyklė bus panaikinta, galbūt atsiras daugiau vežėjų tarp didžiųjų miestų, bet sumažės reisų į regionus, kur situacija ir taip sudėtinga. Manytume, kad reikėtų koncentruoti pasiūlymus į esamą tinklą, į jo išsaugojimą, negriauti to, kas yra dabar, nes atstatyti bus sunku“, – kalbėjo D. Sujetaitė.
Ji taip pat pateikė siūlymą dėl viešosios paslaugos organizavimo regionuose, kur susisiekimo situacija ypač sudėtinga. „Turime apsispręsti, kokiu atveju valstybė galėtų pirkti viešąją paslaugą, problemą reikia spręsti, nes kito kelio nei valstybės intervencija nerasime. Būtina peržiūrėti Lietuvos transporto saugos administracijos maršrutų sudarymo algoritmą, kad būtų galima paprasčiau teikti paslaugą, kad valstybė galėtų remti iš biudžeto tam tikrų nepelningų, bet keleiviams reikalingų maršrutų dotavimą. Planuojant kitų metų biudžetą, tam turėtų būti skirta lėšų“, – kalbėjo Savivaldybių asociacijos atstovė.
D. Sujetaitės teigimu, situacija regionuose jau dabar prasta ir dar blogėja: „Norėtųsi, kad pokyčiai būtų į gerąją pusę, būtina užtikrinti vežėjų veiklos stabilumą, tęstinumą, paslaugos gerėjimą“.
Seimo narys Gintautas Paluckas nepritarė T.Tomilino siūlymui kreiptis į Vyriausybę – jo teigimu, tuomet Vyriausybės išvadas formuos Susisiekimo ministerija, klausimas nebus išspręstas, tik paliktas spręsti kitai Seimo kadencijai.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis priminė, kodėl tolimajame susisiekime susidarė dabartinė situacija – daugiausia įtakos maršrutų mažėjimui turėjo dėl Covid pandemijos sumenkę keleivių srautai: „Tolimasis susisiekimas vykdomas komerciniais pagrindais, nesvarbu, ar dirba privačios, ar savivaldybėms priklausančios įmonės. Kai keleivių srautai sumažėja, maršrutų tenka atsisakyti. Ekonomikos komitetas daro didelį darbą, spręsdamas problemą. Mūsų manymu, situacija pagerės, jei tolimojo susisiekimo maršrutuose atsiras daugiau keleivių. Taip nutiktų priėmus kitus sprendimus – pavyzdžiui, suteikus transporto lengvatą moksleiviams, įvedus taršos mokestį lengviesiems automobiliams ir pan. Kur keleiviai būtinai prašo, turėtų būti galimybė viešąją paslaugą pirkti, tik tam prireiks valstybės lėšų“.
Susisiekimo ministerijos viceministras Mindaugas Tarnauskas pristatė ministerijos pateiktus siūlymus dėl KTK pataisos. Pasak jo, situacija, kai siekiama įtvirtinti dabartinių vežėjų aptarnaujamą maršrutų tinklą, o naujiems vežėjams palikti tik naujus maršrutus, kurie nesutaptų su dabartiniais maršrutais daugiau nei 50 proc., kelia nerimą ir riboja konkurenciją.
Anot T. Tomilino, šiuo metu didžiąją tolimojo susisiekimo rinkos dalį užima dvi privačios įmonės, kurios naudojasi joms naudinga monopoline situacija. Tokius teiginius paneigė D. Sujetaitė – pasak jos, 50 proc. taisyklės naikinimui nepritaria būtent savivaldybės bei joms priklausantys vežėjai. „Atokesnių savivaldybių įmonės, turinčios vos vieną ar kitą maršrutą į didžiuosius miestus, sako: jei taisyklė bus panaikinta, mes nebevažiuosime. Ši taisyklė tik komerciniuose maršrutuose padidintų konkurenciją, bet „užlenktų“ pavienius tarpmiesčio maršrutus iš atokesnių savivaldybių į didžiuosius miestus. Nepamirškite autobusų parkų, kurie yra labai reikalingi ir kurie dažniausiai veža keleivius nepelningais komerciniais maršrutais“, – kalbėjo D. Sujetaitė.
T. Tomilinas ragino pateikti Vyriausybei duomenis, kiek lėšų prireiktų socialiniams maršrutams finansuoti. Anot D. Sujetaitės, šių maršrutų tikrai nebūtų daug, jie būtų tik ten, kur yra būtini, kad nepaliktų žmonių be susisiekimo: „Po Susisiekimo ministerijos inicijuotos pertvarkos tolimojo susisiekimo problemas teko spręsti savivaldybėms. Kai kurios organizavo naujus maršrutus, kai kuriuos pratęsė. Tai turėjo neigiamų pasekmių savivaldybių biudžetui. Mūsų tikslas vieningas, bet norisi, kad sprendimai būtų subalansuoti, kad situacija gerėtų“.
Prezidento patarėjas Nerijus Kaučikas ypač pabrėžė viešųjų paslaugų būtinybę, kurios užtikrintų, kad tam tikri regionai neliktų be susisiekimo.
Išklausę visus pasisakymus, Ekonomikos komiteto nariai nusprendė padaryti pertrauką ir klausimo svarstymą atidėti.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
