Gegužės 22 d. Seimo Ekonomikos komitetas surengė klausymus dėl Seimo nario Tomo Tomilino inicijuojamos Kelių transporto kodekso 18 straipsnio pataisos, arba kitaip – dėl 50 proc. maršruto nesidubliavimo tolimajame susisiekime taisyklės pakeitimo.

T. Tomilinas kalbėjo apie tai, kodėl pataisa inicijuota – anot jo, viskas Lietuvoje centralizuojama, tiek mokymo, tiek gydymo įstaigos, o regioninių maršrutų drastiškai mažėja. „Turime ieškoti sprendimų, kadangi sulaukiama vis daugiau keleivių skundų. Šiuo metu sunku būtų rasti naują maršrutą, kuris nesidubliuotų 50 proc. su dabar esančiu“, – sakė Seimo narys.

Susisiekimo ministerijos viceministras Mindaugas Tarnauskas teigė, jog klausimą būtina spręsti – jo svarbą rodo ir praktiniai pavyzdžiai, kai regionuose žmonės nebesulaukia autobusų.

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis pristatė situaciją, susiklosčiusią tolimojo susisiekimo rinkoje, išsakė argumentus, kodėl KTK 18 str. pataisa neturėtų būti priimta, apibrėžė, kokias pasekmes tai turėtų keleiviams, ypač – regionuose.

G. Nakutis kalbėjo apie pagrindines priežastis, kodėl sumažėjo tolimojo susisiekimo autobusais maršrutų – tam daugiausia įtakos turėjo per pandemiją 35 proc. sumažėjęs keleivių skaičius, įmonių neapibrėžtumas dėl ateities, sąlygojamas skirtingo vežėjų ir institucijų teisinio reguliavimo. Svarbu ir tai, kad valstybė iki šiol neturi ilgalaikės viešojo transporto raidos ir skirtingų susisiekimo rūšių – vietinio, regioninio, tolimojo ir geležinkelių – koordinavimo strategijos.

LKVA prezidentas pasiūlė keletą sprendimo būdų, kurie galėtų pagerinti situaciją tolimojo susisiekimo rinkoje. Tai:

• Apibrėžti esamo ir naujo maršruto sąvokas. Toks apibrėžimas leistų įtvirtinti ir išsaugoti ne mažesnį kaip 230 maršrutų tinklą, kuris buvo 2023 m. liepos mėn. įsigaliojus KTK pataisoms.
• Patikslinti viešosios paslaugos teikimo kriterijus ir viešąją paslaugą sieti su visuomenės poreikiais, t. y., suteikti prioritetą ne konkretaus maršruto sudarymo kriterijams, bet visuomenės poreikiui gauti paslaugą. Tokiu būdu LTSA galėtų daug lanksčiau ir greičiau reaguoti į kilusią keleivių vežimo problemą bet kurioje Lietuvos dalyje. Tokiu būdu šis pakeitimas tiesiogiai susijęs ir sprendžia tolimojo susiekimo regionuose problemas.
• Įpareigoti LTSA užtikrinti minimalų susisiekimo dažnį tarp maršruto pradžios ir pabaigos punktų, tokiu būdu sudarant galimybes vežėjams lanksčiau ir paprasčiau didinti reisų skaičių, taip pagerinti paslaugos prieinamumą keleiviams.
• Autobusų amžiaus „cenzo“ koregavimas – ne senesni kaip 14 metų ir nuo 2026-01-01.
• Didinti keleivių skaičių – transporto lengvatos moksleiviams, įvesti taršos mokestį automobiliams, netaikyti e-tolling reguliariam susisiekimui ir pan.

Pasak G. Nakučio, labai svarbu, kad būtų išlaikytas maršrutų tinklas, kuris tenkino tolimojo susisiekimo keleivių poreikius iki 2023 m. liepos 1 d., kuris nereikalavo papildomo valstybės finansavimo. Nauji maršrutai būtų kuriami papildomai plečiant keleivių vežimo geografiją – tai sudarytų sąlygas tolimojo susiekimo tinklo plėtrai ir geresniam regionuose gyvenančių keleivių aptarnavimui.

Anot LKVA prezidento, 50 proc. maršrutų nesudubliavimo taisyklės išlaikymas užtikrintų tvarų maršrutų tinklo, kuris valstybei nekainuoja, išlaikymą ir maršrutų tinklo plėtrą, atitinkančią keleivių, ypač gyvenančių regionuose, interesus.

Dar viena problema – kol kas nėra kriterijų, numatančių, kada visuomenės susiekimo paslauga galėtų būti pripažįstama būtina, paslaugos teikimas nebūtų siejamas su komerciniu pagrindu sudaromo maršruto kriterijais, o tai leistų efektyviau, lanksčiau užtikrinti regioninio susisiekimo poreikius.

Labai svarbu ir valstybės lygio priemonės, skatinančios žmones sugrįžti į viešąjį transportą.

Savo poziciją išsakė ir keleivinio transporto įmonių vadovai. Anot TOKS generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus šiuo metu paslaugą keleiviams užtikrina  po visą Lietuvą besidriekiantis maršrutų tinklas, kuris suteikia galimybę kai kuriais maršrutais vežti keleivius negaunant didesnio pelno ar net patiriant nuostolių. „Jei bus priimta 50 proc. nesidubliavimo taisyklė, tokios galimybės neliks –  į pelningas kryptis ateis naujų vežėjų, dabartinių pelnas mažės, jie nebegalės vežti keleivių nepelningais maršrutais į atokesnius regionus, nes neturės iš ko padengti patiriamų nuostolių. Atsiradus daugiau maršrutų, keleivių nedaugės, jie tik persiskirstys.  Vežėjų svarstymais, maždaug 60-70 maršrutų valstybei teks subsidijuoti, nors kol kas valstybės biudžete lėšų tam nėra numatyta“, – sakė A. Indrašius.

Pasak bendrovės „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, sunku prognozuoti, kas bus, jei dabartinis tolimojo susisiekimo maršrutų tinklas bus sugriautas, rinka – visiškai liberalizuota. „Valdžios institucijos svarsto – pavyks ar nepavyks viena ar kita naujovė, tačiau niekas negali pasakyti, kokia ateitis laukia vežėjų bei keleivių. Ypač didelių problemų gali kilti atokesnių vietovių gyventojams, kur susisiekimo galimybės apskritai neliks“, – teigė L. Skardžiukas.

Naujosios Akmenės autobusų parko direktorius Darius Janušauskas kalbėjo apie tai, jog, nelikus 50 proc. nesidubliavimo taisyklės, įmonei tektų pagalvoti, ar apskritai neatsisakyti tolimojo susisiekimo maršrutų.

Keleivių vežėjai baiminasi, jog ateityje liks tie patys 23 maršrutai, kurie buvo numatyti 2019-ųjų reformoje. Jos ydingumą tuo metu suprato ir Susisiekimo ministerija, ir kitos vadžios institucijos.

Pasak EK nario Andriaus Kupčinsko, tolimojo susisiekimo problematika komiteto nariams jau yra žinoma, ne sykį bendrauta ir su Vidaus reikalų ministerijos, ir Savivaldybių asociacijos atstovais. Visi įvardino atskirtį tarp regionų, tai, kad tarpsavivaldybinio transporto klausimas yra aktualus.

Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pažadėjo: ieškosime tokios pataisos, kuri išsaugotų 50 proc. nedubliavimo taisyklę ir pasiekiamumą rajonų, kurių dabar negalima pasiekti, taip pat – garantuotų didesnį maršrutų tankį. „Susisiekimas regionuose – labai svarbus. Teko daug kalbėti su skirtingų regionų merais, visi teigia, jog tolimasis susisiekimas padeda spręsti regionų problemas“, – pabrėžė K. Starkevičius.

Jo teigimu, sprendimų bus ieškoma su asociacijomis, ministerijomis, Seimo nariais, bus ieškoma varianto, kuris bus pateiktas Seimo posėdžių salėje.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka