Seimas jau pritarė Transporto lengvatų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nustatyti 50 proc. lengvatą vienkartiniam arba terminuotam vardiniam važiavimo tarpmiestiniais autobusais bei traukiniais bilietui visiems mokiniams, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas. Šiuo metu įstatymo pataisa perduota svarstyti šalies Vyriausybei, kuri pateiks išvadas dėl lengvatos kompensavimo galimybių iš šalies biudžeto.
Kaunietės Astos Kuktienės šeimoje auga trys vaikai. Ikimokyklinukui važiavimas tolimojo susisiekimo autobusais nekainuoja, negalią turinti dukra naudojasi 80 proc. lengvata, o sūnui moksleiviui už kelionę tenka mokėti visą kainą. „Mano supratimu, tokia situacija yra visai nelogiška, netgi absurdiška. Kodėl išskirta būtent ta vaikų amžiaus grupė, kuriai išlaidų reikia daugiausia – būreliams, užsiėmimams, stovykloms? Šie vaikai, kitaip nei studentai ar profesinių mokyklų moksleiviai, kurie jau gali dirbti ir užsidirbti, visiškai priklausomi nuo tėvų. Kai už bilietą vaikui reikia mokėti visą kainą, kelionė į kitą miestą šeimai labai pabrangsta, todėl tenka rinktis nuosavą automobilį”, – dėsto moteris.
Įstatymo pataisas pasiūlęs Mindaugas Skritulskas sako, jog į jį dėl lengvatos mokiniams važiuoti tolimojo susisiekimo autobusais bei traukiniais kreipėsi rinkiminės apygardos – Klaipėdos rajono – gyventojai. „Jų prašymas man pasirodė logiškas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai važiuoja nemokamai, 7–10 metų vaikai turi galimybę įsigyti bilietą už pusę kainos, paskui lengvata „dingsta”, kol paauglys nepradeda lankyti profesinės mokyklos ar universiteto. Tai yra socialiai neteisinga, todėl ėmiausi iniciatyvos keisti įstatymą. Puiku, jog Seimas tam pritarė. Be abejo, bet kokia lengvata susijusi su išlaidomis iš šalies biudžeto, vežėjų patiriamus nuostolius reikėtų kompensuoti, todėl teko kreiptis į Vyriausybę. Šiuo metu laukiame jos išvadų”, – pabrėžia Seimo narys.
Lietuvos keleivių vežimo asociacija padėjo apskaičiuoti, kiek lėšų iš valstybės biudžeto reikėtų įstatymo pataisai įgyvendinti. „Šiuo metu šalyje yra apie 320 tūkst. vaikų, kuriems būtų taikoma lengvata. Moksleivių sąjungos atlikti tyrimai rodo, jog 80 proc. 7–12 klasių moksleivių naudojasi viešuoju transportu, 30 proc. bent kartą per mėnesį važiuoja tolimojo susisiekimo maršrutų autobusais. Įvertinę šiuos duomenis apskaičiavome, jog per metus transporto lengvatai kompensuoti iš šalies biudžeto reikėtų maždaug 2–2,5 mln. eurų. Be abejo, jei perpus sumažėjus bilieto kainai daugiau moksleivių rinksis keleivinį transportą, ši suma gali didėti”, – sako LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.
Vis dėlto, pasak jo, ne mažiau už papildomas išlaidas iš biudžeto reikšmingi ir ekologijos, skatinimo naudotis viešuoju transportu klausimai. „Lietuvai žengiant Žaliojo kurso keliu, vis garsiau kalbama apie būtinybę populiarinti viešąjį transportą. Skatinimo juo naudotis būdai gali būti įvairūs, vienas jų – lengvata moksleiviams važiuoti tolimojo susisiekimo autobusais ar traukiniais. Kai mokiniai pradeda naudotis viešuoju transportu nuo mažumės, galima tikėtis, kad ir suaugę dažniau rinksis ne nuosavus automobilius, o autobusus, troleibusus ar traukinius. Tai – tarsi ilgalaikė investicija į mūsų visų tvaresnę ateitį”, – įsitikinęs LKVA prezidentas.
Su tuo, kad viešasis transportas padeda spręsti tiek socialines, tiek ekonomines, tiek ekologines problemas, sutinka ir M. Skritulskas. Be to, pasak jo, priėmus Transporto lengvatų įstatymo pataisas, būtų išspręsta diskriminacinio pobūdžio situacija, kai tam tikrai amžiaus grupei priklausantys mokiniai išskiriami iš kitų tarpo ir neturi teisės į lengvatą važiuoti tolimojo susisiekimo autobusais bei traukiniais.
Seimo narys primena, jog, remiantis įstatymo pataisa, 50 proc. nuolaida važiuoti tolimojo susisiekimo autobusais negaliotų pilnamečiams asmenims, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
