Sostinės viešojo transporto istorija 1961-aisiais

rugsėjo 18 04:37 2020 Spausdinti straipsnį Istorija Lankytojai

Iškart po Naujųjų, 1961-ųjų, sutikimo spaudoje pasirodė straipsnelis apie Vilniaus autobusų parko tarpmiestinių autobusų darbą.

 

 

 

„Elektrinio laikrodžio rodyklė šokteli ir sustoja ties 5.30 min., o tarpmiestinėje autobusų stotyje užsidega šviesa. Kasininkė M. Jackevič sėda prie langelio, kur jau būriuojasi žmonės.

Taip prasideda čia darbas nuo pat ankstyvo ryto ir niekad nenutrūksta, nes per dieną iš stoties išvyksta autobusai šimtu dvidešimčia maršrutų (iš jų 51 maršrutą aptarnauja Vilniaus autobusų  parko autobusai). Tik spėk juos išleisti, informuoti besiteiraujančius keleivius. O kiek keleivių jais pravažiuoja, paklausė žurnalistas.

Stoties  viršininkė S. Tratanovič jam atsakė:- ne mažiau kaip 3000 žmonių per dieną.

Keleivių patogumui neseniai gauti 3 nauji autobusai „LAZ – 697 TURIST“, kurie ypač patogūs tolimiems naktiniam reisams. Į svarbesnius respublikos centrus ir į kaimyninių respublikų sostines kursuoja 19 patogių ir greitų dyzelinių autobusų „ZiL- 127″.

Sausio mėn. 19 d. 5-uoju maršrutu „Žvėrynas – Verkių g.“ autobusai pradėjo kursuoti  be konduktorių. Ta proga Vilniaus autobusų  parko administracija kreipėsi per spaudą į keleivius : „Prašom piliečių, kurie naudosis  autobusais, padėti vairuotojams kelti keleivių aptarnavimo kultūrą“. Laikraščiuose imta mokyti mandagumo ir etikos taisyklių, kad keleiviai nepultų grūstis, o suliptų po vieną, prieš tai išsirikiavę į eilę. Viskas veltui. „Sustojimo  vietose vairuotojas dažnai niekaip negali susigaudyti, kur keleivių būrio pradžia, kur pabaiga. Sustabdai mašiną, o čia ūžesys, triukšmas. Paaiškėja, jog tas, kuris stovėjo eilėje pirmas, įlipo paskutinis. Žinoma, jei visi stovėtų eilėje, tada ir šoferiui būtų lengviau nustatytose vietoje sustabdyti mašiną“, – taip tuo metu teisinosi jaunas vairuotojas.

1961 metais su užrašu „Be konduktoriaus“  pradėjo kursuoti daugelis Vilniaus autobusų ir troleibusų.

Kasa – ne itin tobulas aparatas, į kurį įmetęs kelias 4 kap. sumos monetas keleivis galėdavo  pasukti ruloną ir atsiplėšti bilietą. Įdomu, kad bilietėlį galėjai atsiplėšti ir įmetęs ne keturias, o vieną kapeiką, arba visai neįmetęs. Mokėti pinigus ar nemokėti – kiekvieno sąžinės reikalas.

Konduktorių, kaip ir kino teatrų kontrolierių atsisakymas anuomet laikytas komunistinės visuomenės kūrimo daigais. Tai patiko visiems, išskyrus autobusų parko vadovybę. Komunizmo idėjos nesupratę tipai atsiplėšdavo bilietą nesumokėję, primėtydavo  į kasos aparatą metalo plokštelių ir veržlių. Autobusų parkas dėl to kasdien netekdavo po 100-150 rub.

Po ilgesnės pertraukos kovo mėn. spaudoje pasirodė skelbimas, kad autobusų parkui reikalingi: šoferiai, autošaltkalviai, konduktoriai, autošaltkalvių mokiniai, autobusų plovėjai, ir kurjeris — valytoja.

Birželio 12 d Vilniuje prasidėjo reguliarus susisiekimas nauju autobusų maršrutu 1A – „Oro laivyno miesto agentūra-Aerostotis“. Į pirmąjį reisą išvyko vairuotojas drg. Kondratas. Autobusai šiame ruože kursavo kas 40 min.

Apie to meto autobusų parko situaciją galima spręsti iš vieno Vilniaus autobusų parko direktoriaus G. Ivanovo atsakymo keleiviams:

„Autobusų parko darbuotojai sutinka, kad Vilniaus gyventojai, tame tarpe ir gyvenantieji N. Vilnios rajone, kartais ilgai laukia autobuso, o sulaukę važiuoja perpildytoje tvankioje mašinoje.

Keleiviai teisingai reikalauja gero autobusų darbo, aukštos aptarnavimo kultūros, nori mažiau sugaišti laiko kelionėms.

Mūsų darbe daug trūkumų, šito mes neneigiame, bet, deja, ne viskas nuo mūsų priklauso

Miesto ir užmiesčo linijas aptarnauja mūsų autoūkio mašinos, o patogumų sudarymu keleiviams rūpinasi dvi skirtingos organizacijos. Automobilių transporto ir plentų ministerija, pavyzdžiui, daug dėmesio skiria būtinoms sąlygoms  keleivių patogumui sudaryti užmiestiniuose maršrutuose.

Visiškai kitokia padėtis miesto maršrutuose. Šiuo atžvilgiu mes priklausome nuo miesto valdžios. Sakysime, miesto vykdomasis komitetas priima sprendimą, įpareigojantį autoparką atidaryti vienokį ar kitokį maršrutą. Šie sprendimai – mums įstatymas. Mes juos vykdome — atidarome linijas: iškabiname sustojimų ženklus ir paleidžiame autobusus, bet keliai maršrutų atidarymui neparuošiami, sustojimų vietose jokių įrenginių keleivių patogumui nestatoma. Dauguma autobusų sustojimo vietų neapšviestos, nėra suolelių. Kodėl taip yra? Autoparkui lėšos šiam tikslui nėra skiriamos, o miesto Vykdomojo komiteto vietinio ūkio valdyba autobusų linijų įrengimu nesirūpina. Išeina taip, kad miesto vykdomajame komitete autobusų parkas laikomas posūnio vietoje.

Kaip buvo atidaromas, pavyzdžiui, autobusų maršrutas Nr. 4 „Artilerijos g. – N. Vilnia“, apie kurį buvo rašyta laiške. Maršruto ilgis daugiau kaip 15 km. Ši linija yra pagrindinė N. Vilnios gyventojams ir darbininkams, dirbantiems šio rajono įmonėse. Atrodytų, prijungus šį pramonės rajoną prie miesto, autobusų maršrutams bus skirtas ypatingas dėmesys. Deja, taip neatsitiko. Iki šiol Polocko gatvė nesutvarkyta, netaisoma, o Artilerijos gatvė neišgrįsta. Autobusai vasarą skęsta dulkėse, o pavasarį ir rudenį – purve. Visame maršrute nėra nė vienos dengtos sustojimo vietos, o juk maršrutas eina ne tik per miestą.

Ne geresnė padėtis maršrutuose Nr. Nr. 9,13,31 ir kt.

Antrame pusmetyje mūsų parkas gauna 27 naujus autobusus. Maršrute Nr. 4 galėsime pakeisti senas mašinas naujomis. Tačiau Lvovo autobusai turi minkštą lingių pakabą, žemai nusileidusią  kėbulo užpakalinę dalį, kuri reikalauja naudoti mašinas lygiuose neduobėtuose keliuose. Todėl visų pirma reikia pataisyti kelią į N. Vilnią. Reikia taip pat išgrįsti Artilerijos gatvės pabaigą.

Šiemet N. Vilnios gyventojams atidarytas autobusų maršrutas, sujungęs šį rajoną su Antakalniu. Maršrute Nr. 4 nuolat kursuoja 10 – 12 autobusų. Pakeistas tarifas, ir N. Vilnios gyventojai už pravažiavimą moka ne 8, o 4 kapeikas ir Nr. 31 maršrute taip pat. Keleivių srautas šiuose maršrutuose žymiai padidėjo, ypač dėl žmonių, kurie anksčiau naudojosi priemiestiniais traukiniais. Maršrute Nr. 4 reikia padidinti autobusų skaičių iki 15. Tai bus padaryta. Bet tuo būdu nebus išspręsta problema, jei nebus pataisyti keliai ir maršrute liks senos mašinos, kurios nuolat išeina iš linijos, lūžus lingėms ar kėbulams.

Autobusų parkas kasmet gauna pakankamą kiekį naujų autobusų. Žodžiu, artimiausiais metais visais maršrutais keleiviai važinės be jokių sunkumų. Verkių g. gale statoma nauja bazė autobusų parkui, kuri aptarnaus 400 mašinų. Visi darbai, susiję su mašinų aptarnavimu, bus visai mechanizuoti. (kalba netaisyta)

Vilniaus Autobusų parkas 1961 m.gavo:

27 LAZ 695B, 10 LAZ – 697, 3 RAF 977, 10 ZIL 127 autobusų iš Kauno autobusų parko.

Kęstutis Pletkus

Autoriaus parinktos nuotraukos

  • 1961
  • 1961-5
  • 1961-6
  • 1961-1
  • 1961-4
  • 1961-2
  • btr
  • 1961-3