Gaila, tačiau, lankantis Švedijoje, Stokholmui apžiūrėti turėjome vos vieną dieną. Tačiau ir tiek pakako suprasti, jog Švedijos sostinėje viešajam transportui skiriama daug dėmesio.
Skandinavijos šalių vežėjai ypač rūpinasi ekologija. Nenuostabu, jog ant daugelio miesto autobusų puikuojasi užrašai „Biogasbuss“ ar „Biodieselbuss”. Tai reiškia, kad transporto priemonės važinėja naudodamos biodujas ar biodyzeliną. Švedai sau kelia ambicingus tikslus – iki 2025-ųjų visus autobusus pakeisti naudojančiais atsinaujinančius energijos šaltinius.
Stokholme keleivius veža autobusai, tramvajai, metro. Miestas suskirstytas į tris transportines zonas, bilieto kaina priklauso nuo to, kiek zonų važiuojant tenka kirsti. Važiavimas Stokholmo viešuoju transportu brangus; pasak vietos gyventojų, vienkartinis bilietas, kuriuo galima važiuoti valandą, kainuoja apie 4 eurus.
Lengvatos taikomos vaikams bei jaunimui nuo 6 iki 20 metų, taip pat pensininkams. Vaikai iki šešerių metų Stokholmo viešuoju transportu gali važinėti nemokamai.
Stokholme keleivius veža Švedijos kompanija „Storstockholms Lokaltrafik”. Šiam vežėjui taip pat priklauso šešios keltų linijos.
Didžioji dalis keleivių Stokholme važinėja autobusais. Per rytinį ar vakarinį piką autobusai važinėja kas penkias ar dešimt minučių, likusiu laiku – kas 10-15 minučių.
Autobusai Švedijos sostinėje pradeda važinėti penktą ryto, darbą baigia dvyliktą valandą nakties. Esama ir naktinių autobusų maršrutų.
Iš viso Švedijos sostinėje yra 450 autobusų maršrutų. Transporto priemonės važinėja griežtai laikydamosi grafikų. Naudotis viešuoju transportu miesto gyventojus skatina ir didelis mokestis įvažiuoti į miesto centrą lengvųjų automobilių savininkams.
Kadangi miestas pastatytas ant daugybės salų bei pusiasalių, turistams siūloma pasivažinėti (pasiplaukioti?) itin originalia transporto priemone – autobusu amfibija, pavadintu „Ocean Bus”. Dalį kelio ši transporto priemonė važiuoja miesto gatvėmis, dalį – keliauja vandeniu.
Švedijos sostinėje itin išplėtota metro sistema. Linijų ilgis – daugiau nei šimtas penki kilometrai. Metro linijos – trys: mėlynoji, raudonoji ir žalioji. Kiekviena iš jų baigiasi „T-centralen”, kur įsikūrusios geležinkelio ir autobusų stotys.
Traukiniai metro linijomis važinėja kas 2-3 minutes. Įėjimas į Stokholmo metro pažymėtas mėlynos spalvos T raide.
Tramvajaus linijos mieste kelios, jos nesujungtos tarpusavyje. Iki 1968-ųjų mieste veikusi išplėtota tramvajaus linija, Švedijai įdiegus eismą dešiniąja puse, nustojo egzistuoti. Tačiau apie 1990-uosius, grupės entuziastų dėka, tramvajus vėl pasirodė Stokholmo gatvėse.
Vienas iš įdomiausių maršrutų – „Djurgårdslinjen“. Tai – istorinė tramvajaus linija, kurios ilgis – 2,9 kilometrų. Kiekvienas vagonas – tai muziejinis eksponatas, atkeliavęs iš praėjusio amžiaus 20-40 dešimtmečių. Viename iš vagonų įrengta kavinė, kur turistai gali gėrėtis miestu gurkšnodami kavą. Ši linija jungia miesto centrinę „Norrmalmstorg“ aikštę su Strandvageno krantine bei Djurgardeno sala.
„Lidingöbanan“ – tai linija, kuria važinėja greitieji tramvajai. Ji driekiasi tarp metro stoties „Ropsten“ ir „Gåshaga brygga“ rajono.
„Tvärbanan“ – tai šiuolaikiškiausia linija, kuri pradėjo veikti 21-ojo amžiaus radžioje. Jos ilgis – 11,5 kilometro, įrengta 17 stotelių.
Dar viena tramvajaus linija – „Nockebybanan“, kurios ilgis – 5,7 kilometro. Tramvajai taip pat pradeda važinėti penktą valandą ryto, darbą baigia vidurnaktį.
Turistams, ketinantiems apžiūrėti Švedijos sostinę, derėtų įsigyti „Stockholm Сard“, kuri suteikia galimybę važinėti bet kuria viešojo transporto rūšimi, taip pat apsilankyti muziejuose ar kitose lankytinose vietose. Įsigijusiems kortelę, taip pat suteikiama nuolaida kavinėse bei restoranuose.
Nors kelionė miesto viešuoju transportu kainuoja brangiai, važinėti be bilieto nepatartina; bauda sudaro 1200 kronų (apie 128 eurus).
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
