„Per pasaulį ir Europą besiritanti žaliosios transformacijos banga ir jos skatinamos ambicijos verčia permąstyti susisiekimo būdus, keliavimo įpročius ir procesus, sparčiau diegti darnias inovacijas. Tikimasi, kad artimiausiais metais šie pokyčiai ryškiau bus matomi ir Lietuvoje – dar iki 2030 m. turėtume pajusti ryškius transporto sektoriaus pokyčius tiek elektromobilumo, tiek alternatyviųjų degalų naudojimo ir darnaus judumo srityse“, – taip susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį kalbėjo forume „Green Tech Vilnius 2022“, kur skaitė pranešimą „Kaip ES žalioji politika transformuos Lietuvos susisiekimo sektorių“.
„Vienas iš esminių siekių, įtvirtintų Europos žaliojo kurso koncepcijoje, – iki 2030 metų sumažinti ŠESD išmetimus 55 proc., palyginti su 1990 m. Iš to išplaukia didžiulis kompleksas priemonių, kurias reikia įdiegti energetikos, transporto, finansų ir kituose sektoriuose. Jau aiškiai matome, kaip spartėja elektromobilumas, kitų alternatyviųjų degalų naudojimas, kuriama darniam judumui skirta aplinka miestuose ir regionuose. Transformacija apima visus sektorius, iš esmės keičiasi sausumos, oro ir vandens transportas. Iki 2030 m. pasaulyje ir Lietuvoje turėtume pamatyti jau gana aiškius transporto sektoriaus pokyčius „žalumo“ link“, – pabrėžė ministras.
Kokios tendencijos matomos Europoje
Tiek keleiviams, tiek kroviniams vežti Žaliojo kurso kontekste visoje Europoje geležinkeliai yra laikomi darnaus judumo stuburu. Dar viena ateities tendencija – vandeniliniai traukiniai, kurie Vokietijoje jau keičia daugiau aplinką teršiančius dyzelinius šilumvežius, o artimiausiu metu matysime jų plėtrą ir didesnėje Vakarų Europos dalyje.
2030 m. ES bus 9 kartus daugiau elektromobilių (per 30 mln.) ir 18 kartų daugiau įkrovos stotelių (2,7 mln.) nei pernai. Krovininis transportas taip pat išgyvena transformaciją – rinka laukia elektrinių sunkvežimių trumpiems atstumais įveikti ir dujinių, vandenilinių – ilgesniems. Sparčiai auga mažojo judumo (angl. micromobility) priemonių, tarp kurių – dviračiai, paspirtukai, įvairūs el. riedžiai ir pan., naudojimas.
Nors aviacija atsakinga tik už 2 proc. visų sugeneruotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šis sektorius taip pat juda klimatui neutralių veiksmų link. Permainos laukia ir vandens susisiekimo srityje – Tarptautinė jūrų organizacija pranešė, kad iki 2050 m. išmetamų teršalų kiekis turėtų sumažėtų perpus, palyginti su 2008 m., o tam reikia iš pagrindų keisti šiuo metu naudojamas technologijas. Tarp gerųjų praktikų – vandeniliu varomos vandens transporto priemonės.
Ko laukti Lietuvoje
Pasak ministro M. Skuodžio, mūsų tikslas – investuoti ten, kur būtų pasiektas didžiausias efektas. O tai vienareikšmiškai yra miestai, juose koncentruojasi apie 90 proc. visos taršos, tad į juos ir turi būti nukreipti bene didžiausi veiksmai.
Šiuo metu tik 9 proc. Lietuvos geležinkelių tinklo yra elektrifikuota. 2023 m. metų pabaigoje įgyvendinus Vilniaus–Klaipėdos elektrifikavimo projektą, bus elektrifikuota apie 30 proc. Lietuvos geležinkelių tinklo. Tai sumažins CO2 emisiją maždaug 150 tūkst. t per metus, o tai prilygsta CO2 kiekiui, kurį per metus išmeta 83 tūkst. automobilių.
Draugiškesnis aplinkai tampa ir aviacijos sektorius – Vilniaus oro uoste keleiviams vežti išbandomas Lietuvoje pagamintas elektrinis „Dancer“ autobusas, pakeitęs dyzelinius. Planuojama, kad iki 2030 m. apie 20 proc. Lietuvos lengvųjų automobilių parko sudarys elektromobiliai, bus įrengta 60 tūkst. elektromobilių viešųjų ir privačių įkrovimo prieigų.
Iki 2022 m. antro ketvirčio planuojama baigti rengti nacionalinį Dviračių takų plėtros planą. Susisiekimo ministerija kelia ambicingus tikslus – iki 2024 m. padidinti bendrą dviračių takų skaičių bent 20 proc., taip pat tvarkyti ir dabartinius takus. Iki 2030 m. kelionės miestuose viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiu turėtų sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. (dabar – 45 proc.).
„Neišvengiamai teks kardinaliai keisti keliavimo įpročius, o tie pokyčiai nėra greiti. Kultūriškai tapome itin priklausomi nuo automobilio, kuris dažnai atrodo ir patogesnė transporto priemonė, ir kur kas lengviau prieinama negu daugumoje ES šalių. Tačiau, norint pakeisti keliavimo įpročius, svarbu gyventojams sudaryti realias galimybes rinktis ir pasiūlyti kitų patrauklių keliavimui alternatyvų“, – forume kalbėjo susisiekimo ministras.
