Ieškodamas istorinės informacijos apie automobilius Lietuvoje radau, kad prieš 80 metų Reicho Komisaras Rytų Kraštui Lohse nustatė laikinas susisiekimo taisykles, kurios įsigaliojo nuo 1942 m. kovo 6 d.
„Kiekvienas viešo susisiekimo gatvėje dalyvis turi elgtis taip, kad nebūtų sutrukdytas susisiekimas ir niekam nebūtų pakenkta. Reikia laikytis policijos valdininkų ir nurodymo ženklų taip pat susisiekimo ženklų ir susisiekimo įstaigų pagalba nustatytos tvarkos.
Kiekvienas susisiekimo vežimas turi būti laikomas saugiame stovyje – turi tvarkingai veikti vairas, šviesa ir stabdžiai. Automobilių šoferiai turi turėti šoferių pažymėjimus ir automobilio liudijimus. Vežimas gali imti tokį krovinį ir taip pakrautą, kad neapsunkintų susisiekimo. Visuomet važiuoti dešiniąja kelio puse ir aplenkti iš kairės. Bėginius vežimus reikia aplenkti iš dešinės. Aplenkti kelio pasisukimuose draudžiama. Pasisukant į kitą gatvę reikia važiuoti į dešinę siauru, o į kairę plačiu lanku ir keičiant važiavimo kryptį, parodyti ženklą rodykle arba ranka. Prieš ir už gatvių sankryžų arba gatvės galo galima sustoti tik 10 metrų atstumu.
Automobiliai ir bėginiai vežimai turi pirmenybę prieš kitokius vežimus. Didžiausias greitis uždarose vietovėse visų rūšių vežimams yra 40 km/h, o vieškeliuose sunkvežimiams ir autobusams – 50km/h, keleiviniams automobiliams ir motociklams – 80km/h.
Kas savo elgesiu privedė prie nelaimingo atsitikimo, turi apie tai pranešti artimiausiai policijos įstaigai, o nukentėjusiems ar liudytojams pareikalavus parodyti savo asmens dokumentus. Kas po susisiekimo nelaimės pabėgtų ir tuo paspruktų nuo jo asmens ar vežimo išaiškinimo, jei net jis nėra kaltas dėl įvykio nelaimės bus baudžiamas iki 2 metų kalėjimu arba areštu ir pinigine bauda. Ypatingų nuostatų, taikomų kariuomenės, policijos ir ugniagesių vežimams šis potvarkis netaikomas“.
(kalba netaisyta). Šios taisyklės spaudoje buvo paskelbtos 1942 m. balandžio 25 d.
Parengė Kęstutis Pletkus
