Susitikime dalyvavo Šiaurės šalių profesinės sąjungos tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Jenny Faberman, Generalinis sekretorius MagnusGissler, Baltijos jūrų regiono koordinatorius Jenny Faberman, Šiaurės profesinių sąjungų šalių politikos regiono koordinatorius Jose Peruse, Tarptautinės Darbo organizacijos socialinių reikalų vadovas Sergejus Glaveckas, Tarptautinės darbo organizacijos darbuotojų biuro direktore Maria Helena André, Baltarusijos profsąjungų vadovas Sergej Antonovič, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Generalinė sekretorė Janinaatuizienė, Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profesinių sąjungų Federacijos pirmininkas Bronius Bučelis, Lietuvos profesinių sąjungų „Solidarumas“ Generalinė sekretorė Jovita Pretrič, Danijos profesinių sąjungų atstovas Krut Roger Andersen, Vokietijos Natalija Preiza ir kitų šalių profesinių sąjungų lyderiai.
Aptarta, kaip darbuotojus paveikė karantinas. Tarptautinė darbo organizacija (TDO) neseniai paskelbė didelį tarptautinį tyrimą dėl profesinių sąjungų vaidmens tendencijų per Covid-19 pandemiją, apie darbuotojams atstovaujančių organizacijų indėlį, inovacijas, tarptautinį solidarumą bei įžvalgas.
Susitikime išgirsta kitų šalių praktika, kalbėta, kaip buvo vykdomas socialinis dialogas. Profesinės sąjungos toliau turi kovoti už taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką darbo srityje atstovaudamos darbuotojų interesams, siekdamos išsaugoti darbo vietas.
Maria Helena André kalbėjo apie neseniai TDO paskelbtą naują pranešimą „Profesinių sąjungų vaidmens pasaulinė tendencijų analizė COVID-19 laikais“, kur kalbama apie tarptautinio solidarumo svarbą ir nacionalinių profesinių sąjungų konfederacijų vaidmenį. „Socialinis dialogas nėra tik pasirinkimas, tai yra tarptautinis įsipareigojimas šalims, kurios yra TDO narės. Stiprios, nepriklausomos darbuotojų ir darbdavių organizacijos, turinčios techninių galimybių ir galimybės gauti reikiamą informaciją dalyvauti socialiniame dialoge, taip pat politinės valios ir įsipareigojimų, yra socialinio dialogo prielaidos. Todėl, norėdami sustiprinti socialinį dialogą pasaulyje, turime bendradarbiauti su vyriausybėmis, kad padidintume norą ir įsipareigojimą palaikyti socialinį dialogą, ir tuo pačiu padedame stiprinti socialinių partnerių techninius pajėgumus“, – sakė M. H. Andrė.
TDO dirba abiem kryptimis, vykdydama techninio bendradarbiavimo projektą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis visame pasaulyje. „Daugelyje šalių turime bendras darbuotojų, darbdavių ir vyriausybių programas, skirtas pasiekti su darbu susijusių tikslų rinkinį. Programos padeda oficialiai patvirtinti įsipareigojimą vykdyti socialinį dialogą tokiu būdu, kurį galima stebėti ir įvertinti. Profesinės sąjungos turi ir toliau kovoti už taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką, taip pat ir darbo srityje. Multinacionalizmui iškilo grėsmė prieš „Covid-19“, ir ši grėsmė neturėtų didėti dėl pandemijos. Mes matėme, kad dalijimasis informacija ir bendradarbiavimas tarp valstybių buvo labai naudingas sąjungoms stiprinti savo nacionalines strategijas. Pavyzdžiui, matėme, kaip kai kurios profesinės sąjungos pranešė apie narystės padidėjimą per „Covid-19“, du pavyzdžiai yra Šiaurės Makedonija ir Norvegija. Abiejose šalyse profesinės sąjungos aktyviai teikė patobulintas teisines paslaugas“, – teigė M. H. Andrė.
Profesinės sąjungos parodė, kad netikrumo metu jos buvo parama darbininkams. „Manau, kad tai yra pamoka mums visiems. Pandemija parodė, kokia svarbi darbo jėgos migracija yra viso pasaulio ekonomikai, darbo teisėms ir darbo rinkos politikai reikia pasaulinio masto. Ši dimensija užfiksuota TDO tarptautiniuose darbo standartuose. Mums reikia solidarumo ir darbuotojų visame pasaulyje, kad galėtume apsaugoti ir sustiprinti teises visose šalyse“, – kalbėjo M. H. Andrė.
Susitikime taip pat kalbėta, kad profesinės sąjungos krizę turėtų vertinti kaip raginimą prisidėti prie geresnių ir labiau įtraukiančių darbo ir socialinių sąlygų. Jos ir toliau vaidina svarbų vaidmenį kaip demokratijos varikliai ir socialinio teisingumo šalininkai. Be to, profesinių sąjungų atsparumo ir įgalinimo darbotvarkėje turėtų būti siekiama: kurti politinę valią, prisidėti stiprinant socialinio dialogo mechanizmus, kaupti žinias ir gebėjimus, didinti atstovavimo gebėjimus, toliau skatinti darbuotojų prioritetus, teikti naujas paslaugas, plėsti partnerystę, įtraukti su JT tvaraus vystymosi procesais, dalytis informacija ir mokytis iš ankstesnių krizių.
Bronius Bučelis
Autoriaus nuotrauka
