Vienas iš sunkiausių sunkiasvorio transporto vairuotojo daromų nusižengimų – svetimos vairuotojo kortelės naudojimas. Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) duomenimis, tokio tipo pažeidimai nėra dažni, tačiau jų skaičius nemažėja – vienas pažeidimas tenka šimtui patikrinimų. 2019 m. buvo fiksuoti 25 svetimos vairuotojo kortelės naudotojai (iš viso 3886 patikros per metus), 2020 m. nustatyti 27 svetima kortele besinaudoję vairuotojai (iš viso 2546 patikros per metus), o nuo 2021 m. pradžios iki lapkričio 1 d. vairuotojų, kurie naudojosi ne savo vairuotojo kortele, nustatyta 37 (iš viso 3510 patikrų per minėtą laikotarpį). Šis nusižengimas fiksuojamas tiek Lietuvos, tiek ir užsienio šalių vairuotojų veikloje.
„Vairuotojo kortelė yra sunkiasvorėmis transporto priemonėmis važinėjančių vairuotojų identifikacijos kortelė, kuri įdedama į tachografą vairuotojui perėmus transporto priemonę, ir išimama, kai vairuotojas palieka transporto priemonę perleisdamas ją kitam vairuotojui ar palikdamas ilgesniam laikui savo atostogų ir kassavaitinio poilsio metu. Visą šį laiką į ją yra įrašinėjami veiklos duomenys, kurie vairuotojo kortelėje saugomi ne mažiau kaip 28 dienas. Patikrinimo metu transporto priemonę sustabdęs LTSA pareigūnas mato, kada vairuotojas pradėjo darbą, kokį atstumą nuvažiavo, kiek kartų buvo sustojęs ir kiek laiko ilsėjosi, kai tam buvo metas. Paprastai tariant, atlikus tokį patikrinimą puikiai matyti, kaip vairuotojas laikėsi vairavimo, darbo ir poilsio režimo“, – pasakoja LTSA direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo.
Sistema ir taisyklės aiškios, tad kodėl kai kurie vairuotojai, be savo vairuotojo kortelės, naudojasi ir svetima?
Tarp pelno ir sąžinės
Dažnu atveju išsiaiškinti, ar vairuotojas savavaliauja, ar tai vyksta su įmonės vadovo ar transporto vadybininko žinia, sudėtinga. Tiek patys vairuotojai, tiek transporto vadybininkai, kuriems skiriamos administracinės baudos, ginasi esą niekuo dėti. Vieni teigia, kad per skubėjimą nepastebėję, jog į tachografą įdėjo, pavyzdžiui, kolegos kortelę. Kiti teigia, kad savo darbuotojams draudžia naudotis svetimomis kortelėmis. Motyvai patys įvairiausi.
„Pasitaiko, jog vairuotojas važiuoja su įmonės vadovui, transporto vadybininkui, kartais net mechanikui išduota vairuotojo kortele. Tačiau dažnesni tokie atvejai, kai naudojamasi su įmone nesusijusio vairuotojo kortele: brolio, dėdės, buvusio vairuotojo, kuris išėjo į pensiją, kitų šalių vairuotojų, kurie jau nebedirba įmonėje, kortelėmis. Kitaip sakant, žmonių, kurie tokias korteles turi, tačiau realiai vairuotojo darbo šiuo metu nedirba. Kortelės yra naudojamos kaip atsarginės siekiant, kad nebūtų įrašyti pažeidimai į paties vairuojančio vairuotojo kortelę ir taip būtų išvengta didesnių baudų patikrinimo atveju“, – įvairiausius apgaulės būdus atskleidžia Tomas Kolendo.
Riziką įvertinti būtina
Kaip naudodamasis keliomis kortelėmis nukenčia pats vairuotojas?
„Ilgo vairavimo be pertraukos pasekmė – nuovargis. Europos Komisija dar 2018 metais atliko išsamią studiją apie nuovargio įtaką transporto priemonės valdymui. Atlikti tyrimai parodė, kad, vairuotojui vairuojant transporto priemonę be miego 17 valandų, jo būklė prilygsta 0,1 promilės girtumui, o nemiegojus 24 valandas – 0,2 promilės girtumui. Komercinių krovininių ir keleivinių transporto priemonių vairuotojams leistinas alkoholio kiekis kraujyje yra 0 promilių. Tais atvejais, kai sustabdome transporto priemonę ir fiksuojame, jog vairuotojas naudojasi svetima vairuotojo kortele, beveik visuomet jis būna važiavęs ilgą laiką be pertraukos ir poilsio. Tad ne tik nepaiso vairavimo ir poilsio režimo, bet ir kelia riziką savo bei aplinkinių saugumui“, – teigia LTSA direktoriaus pavaduotojas.
Vienas liūdnesnių pavyzdžių – LTSA nagrinėtas eismo įvykis, kai vairuotojas kartu su porininku pasikeisdami važiavo 20 val. Po to abu vairuotojai turėjo arba eiti ilsėtis, arba perduoti transporto priemonės vairą dar kitam žmogui. Tačiau vienas iš vairavusiųjų tiesiog persidėjo turėtą svetimą kortelę ir tęsė kelionę, kad laiku pasiektų maršruto tikslą. Deja, dėl nuovargio sumažėjus budrumui, vairuotojas nepastebėjo šalia transporto priemonės esančio žmogaus ir jį mirtinai kliudė.
Piniginės baudos ir nukentėjusi reputacija
Lietuvoje patikrinimo metu užfiksavus, kad vairuotojas pirmą kartą naudojasi svetima vairuotojo kortele, jam gresia 175 eurų bauda, jei pažeidimas padarytas antrą kartą tais pačiais metais – nuo 350 iki 580 eurų bauda. Administracinio poveikio priemonė taip pat skiriama ir įmonės, kurioje dirba vairuotojas, transporto vadybininkui. Jam pirmą kartą gresia 340 eurų bauda, o jei tais pačiais metais tokį pažeidimą padaro tas pats arba bet kuris kitas įmonės vairuotojas, – nuo 640 iki 1380 eurų bauda.
„Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad papildomai naudotis svetimomis vairuotojo kortelėmis yra nerašyta įmonės vidaus politikos taisyklė. Siekti pelno žmonių saugumo sąskaita yra netoleruotina. Skaudūs atvejai kelyje, kurie atsitinka vairuojant pervargusiems vairuotojams, negali kartotis, o sąžiningas įmonių verslas turėtų būti kiekvienos transporto įmonės tikslas“, – sako T. Kolendo.
Ateityje LTSA priežiūrą keliuose tik stiprins. Po specialių apmokymų ir instrukcijų, kaip galima efektyviau atlikti vairavimo ir poilsio režimo kontrolę, į patikrinimus yra įtraukta ir policija. Džiugina, kad bendradarbiavimas duoda teigiamų rezultatų. Visais atvejais nustatę vairavimą su svetima kortele, policijos pareigūnai informuoja LTSA, kad įmonių transporto vadybininkams taip pat būtų pritaikytos administracinio poveikio priemonės. Siekiant nustatyti sunkiausius pažeidimus, taip pat vis dažniau naudojamos ir naujausios technologijos bei metodai.
LTSA informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
