V. Sinkevičius: alternatyvus kuras – neišvengiama verslo konkurencingumo sąlyga

spalio 19 10:55 2022 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Vis labiau aktualėjanti klimato taršos problema bei Rusijos sukelta energijos krizė transporto ir logistikos sektoriui diktuoja neišvengiamus pokyčius. Alternatyvių degalų naudojimas tampa ne tik žaliojo kurso, bet ir Europos Sąjungos strateginės autonomijos ir verslų konkurencingumo klausimu. Artėjant didžiausiam Baltijos šalyse Transporto inovacijų forumui, Europos komisijos narys Virginijus Sinkevičius įvardija pagrindinius iššūkius pereinant prie alternatyvaus kuro naudojimo Lietuvoje ir visoje Europoje. 

„Būtina mažinti priklausomybę ne tik nuo rusiškų energijos išteklių, bet ir nuo iškastinio kuro apskritai, siekiant išvengti panašių krizių bei šantažo ateityje. Suvokimas ir pripažinimas, kad pokytis yra reikalingas ir neišvengiamas, jau yra svarbus žingsnis siekiant keistis, ieškoti ir skatinti alternatyvas,“ – teigia Europos Komisijos narys atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.

Eurokomisaras taip pat primena, kad bendras transporto sektoriui keliamas uždavinys – iki 2050 metų išmetamų teršalų kiekį sumažinti iki 90%. Skirtingoms transporto rūšims yra suformuluoti atskiri uždaviniai. „Kelių transportui siūloma numatyti, kad iki 2030 metų naujų įregistruotų lengvųjų automobilių parko išmetamas anglies dioksido kiekis būtų sumažinamas 55%, o iki 2035 metų – 100%.“, – aiškina V. Sinkevičius.

Perėjimas prie elektromobilių neišspręs visų taršos problemų

Pasak eurokomisaro, kelių transporto sektoriuje per pastaruosius 8 metus daug kas pasikeitė: šiuo metu keliuose turime 14 mln. alternatyviu kuru varomų transporto priemonių, o tai yra beveik 5% visų transporto priemonių. Beveik 2,4 mln. jau yra nulinės emisijos transporto priemonės ir jų skaičius sparčiai auga: šiandien daugiau nei 17%. visų Europos Sąjungoje registruojamų naujų transporto priemonių yra varomos elektra. „Sakyčiau, tai didžiulis pasiekimas per trumpą laiką”, – pažymi ekskomisaras Virgilijus Sinkevičius.

Tačiau kalbėdamas apie laikotarpį, per kurį įvyks visiškas perėjimas prie alternatyvaus kuro naudojimo, V. Sinkevičius kviečia būti realistais. „Automobilių gamintojai dabar daug investuoja į elektromobilius ir vandeniliu varomas transporto priemones ir matome, kad rinka – pirkėjai – reaguoja teigiamai: netaršių automobilių pardavimai auga. Tačiau taip pat reikia užtikrinti, kad daugiau tokių transporto priemonių būtų prieinamos platesniam gyventojų ratui. Visgi taip pat turime susitaikyti su tuo, kad šis pokytis užtruks ir kad vidaus degimo variklis kurį laiką bus su mumis,“ – pažymi eurokomisaras.

Prieš dvejus metus pristatyta pažangaus ir tvaraus mobilumo strategija išsiuntė labai aiškią žinią: reikia skubiai pereiti prie klimatui neutralaus mobilumo. Tačiau tai turi vykti taip, kad tai neskurdintų gyventojų bei nekeltų socialinių problemų.

„Be to, vien tik nuoseklus perėjimas prie elektromobilių neišspręs visų taršos problemų. Požiūris į tvarų judumą turėtų būti platesnis – reikia suteikti žmonėms daugiau galimybių. Pavyzdžiui, važiuoti tvarkingu, patraukliu viešuoju transportu, o miestuose vystyti mikromobilumo sprendimus“, – teigia V. Sinkevičius.

Transporto sektorius yra įvairialypis – pažanga skirtinga

Jeigu kelių transporte perėjimas prie alternatyvaus kuro vyksta gana sparčiai, aviacijos bei jūrų transporto sektoriuje progresas, deja, yra kur kas sudėtingesnis ir lėtesnis. Šiuo metu aviacijoje alternatyvių degalų naudojama mažiau nei 0,1%.

„Mūsų pasiūlymu „ReFuelEU Aviation“ siekiama padidinti tvaraus aviacinio kuro pasiūlą ir paklausą ES, reikalaujant, kad jie būtų maišomi su tradiciniais degalais vis didesniais kiekiais. Tai galėtų sumažinti oro transporto emisijas 60% iki 2050 metų. O „FuelEU Maritime“ pasiūlyme nuo 2025 metų nustatomos vis griežtesnės laivuose naudojamos energijos anglies dvideginio intensyvumo ribos. Šiuo atveju laikomės technologiškai neutralaus požiūrio – nesvarbu, kokias technologijas ar alternatyvų kurą naudoja šis sektorius, tačiau rezultatas turėtų būti pasiektas”, – dalinasi V. Sinkevičius bei prideda jog pagrindinė priežastis, kodėl pertvarka šiuose sektoriuose lėtesnė nei keliuose, yra ta, kad šiems sektoriams rinkoje yra labai ribotas kiekis alternatyvų tradiciniam kurui.

Vandenilis – viena iš perspektyvių technologijų

Kalbant apie taršaus kuro alternatyvas oro ir jūrų transportui – viena iš galimų perspektyvių technologijų yra vandenilis.

Prognozuojama, jog Europoje per artimiausius 10 m. žaliojo vandenilio, kuris išgaunamas elektrolizės būdu naudojant elektros energiją iš AEI, pagaminamas kiekis ženkliai išaugs. Tą numato Europos vandenilio strategija ir nesenai paskelbtas „RePowerEu“ planas. Kaip ir elektromobiliai, vandeniliu varomi automobiliai yra laikomi netaršiais, nes vandenilis automobilio kuro elementuose yra paverčiamas į elektros energiją, kuri tiekiama automobilio elektros varikliui. Be to, lyginant su elektromobiliais, vandeniliu varomi automobiliai pasižymi didesniu nuvažiuojamu atstumu, o vandenilio kuru papildyti automobilį trunka beveik tiek pat kiek ir įprastinį automobilį su vidaus degimo varikliu.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad nors vandenilis – kol kas yra labiau nišinė kuro alternatyva, kadangi technologija yra gana brangi, o konversijos, tačiau vandeniliu varomos transporto priemonės turi jau minėtą ženklų privalumą – jos gali įveikti kur kas ilgesnius atstumus nei varomos elektra.

„Tobulėjant elektromobilių technologijoms, elektra varomi varikliai kelių transporto priemonėms, įskaitant komercinį ir viešąjį transportą,  artimiausioje ateityje galimai bus pagrindinis pasirinkimas. Tuo tarpu geležinkelių, oro ir jūrų transportui, kuriam reikalingos didelio galingumo baterijos, leidžiančios įveikti itin ilgus atstumus, bus aktualu toliau vystyti vandenilio technologijas kaip konkurencingą alternatyvą“ – aiškina Martynas Nagevičius.

Europoje šiuo metu yra sparčiai vystoma žaliojo vandenilio gamyba, lygiagrečiai vykdant vandenilio papildymo infrastruktūros plėtrą. Šioje srityje didelę pažangą yra padariusi Vokietija, kurioje  šiemet buvo paleistas pirmasis bandomasis vandeniliu varomas traukinys.

Lietuva turi sparčiau daryti namų darbus

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas primena, jog su atsinaujinančia energija ir jos naudojimu kurui Lietuvos situacija nėra gera: „Pagal statistiką esame ES sąrašo gale – „varžomės“ dėl paskutinių vietų“ – pažymi M. Nagevičius.

Lietuvoje šiuo metu nėra vykdoma žaliojo vandenilio gamyba, kuri, kaip minėta, Europoje yra sparčiai vystoma. Tačiau Energetikos ministerijos iniciatyva šį procesą numatoma pradėti 2024 m. pabaigoje. Tuomet turėtų atsirasti ir pirmoji šalyje vandenilio papildymo stotelė.

Tačiau kuro taršos mažinimo kontekste paminėtini ir pažangūs jau vykstantys pokyčiai Lietuvoje. M. Nagevičiaus teigimu, vienas iš jų  – privalomas biodegalų maišymas. Taip pat akivaizdus progresas vyksta su elektromobilių plėtra.

„Nors bendrame automobilių parke elektromobiliai vis dar užima nedidelę dalį, pastaraisiais metais elektromobilių skaičius auga valstybei pradėjus skirti subsidijas. Dabar sunku prognozuoti tiksliai, bet, deja, neabejotinai plėtrą palies ženkliai išaugusios elektros kainos. Nepaisant šių iššūkių, ši kuro rūšis bet kuriuo atveju yra perspektyvi kalbant ne tik apie lengvuosius automobilius, bet ir apie sunkųjį transportą – vilkikus, viešąjį transportą“ – apibendrina Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

Plačiau apie alternatyvaus kuro naudojimą transporto ir logistikos sektoriuje sprendimų priėmėjai ir verslo atstovai diskutuos jau šią savaitę Vilniuje vyksiančiame Transporto novacijų forume.

Daugiau informacijos ir registracija: transportoforumas.lt/