Valstybės kontrolei šiandien paskelbtoje vertinimo ataskaitoje dėl tolimojo susisiekimo konstatavus, jog sumažėjęs vežėjų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su tolimojo susisiekimo reforma, Susisiekimo ministerija pritaria šiam teiginiui, taip pat sutinka, kad reformos įgyvendinimas susidūrė su tam tikrais iššūkiais, kuriuos lėmė Konkurencijos tarybos ir teismų nustatyti trumpi įgyvendinimo terminai. Tačiau viešojoje erdvėje nuolat buvo manipuliuojama priešingais teiginiais, siekiant sumažinti daromų pakeitimų reikšmingumą ir kvestionuoti susisiekimo sektorių bei priimamus sprendimus iš esmės.
Susisiekimo ministerija, vertindama Valstybės kontrolės atliktą situacijos analizę ir pateiktą vertinimo ataskaitą dėl viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybės, sutinka, kad reformos įgyvendinimas susidūrė su tam tikrais iššūkiais, kuriuos lėmė išsamios analizės trūkumas, kuri ir negalėjo būti atlikta dėl institucijų nustatytų konkrečių trumpų terminų. Taip pat pripažįsta, kad kai kurie pakeitimais planuoti pasiekti tikslai dar nėra visiškai pasiekti.
„Konkurencijos tarybos ir teismo nustatyti terminai nesuteikė Susisiekimo ministerijai pakankamai laiko kruopščiai parengti reikalingus pokyčius tolimojo susisiekimo sektoriuje, tačiau bendradarbiaudami su kitomis institucijomis parengėme pakeitimus, kurie buvo nukreipti į situacijos gerinimą, konkurenciją ir keleivių kelionių patogumo didinimą. Deja, Kelių transporto kodekso projektui pasiekus Seimą, jis dėl stambių vežėjų interesus atstovaujančios asociacijos aktyvios lobistinės veiklos buvo koreguojamas, atmetant dalį siūlomų reikalingų transporto sektoriaus pokyčių. Dėl to stambių vežėjų rinkos dalis nuo 2019 m. išaugo 14 proc. iki 57 proc. 2023 m.“, – teigia susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
Valstybės kontrolės vertinimo ataskaitoje analizuojama, kokią įtaką 2023 m. įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai daro tolimojo susisiekimo paslaugų kokybei Lietuvoje, ir kiti tolimojo susisiekimo reguliaciniai aspektai. Pagrindinis dėmesys ataskaitoje skiriamas šių pokyčių poveikiui konkurencijai tarp vežėjų ir bendrai paslaugų kokybei, taip pat analizuojant 2019–2023 m. duomenis, teigiama, kad po pandemijos keleivių srautai neatsistatė bei ir išaugo valstybės išlaidos subsidijoms.
Susisiekimo ministerija laikosi pozicijos, kad atliktas darbas, nors ir priimtas ne visa apimtimi, yra svarbus žingsnis siekiant tobulinti viešąjį transportą Lietuvoje. Įgalintas viešųjų paslaugų teikimo reglamentavimas tolimojo susisiekimo maršrutuose, įtvirtinta konkurenciją skatinanti teisinė bazė – tai svarūs žingsniai šiuolaikiškos susisiekimo sistemos link. Tiesa, yra dar ne vienas pakeitimas, patobulinimas, kurį reikia atlikti dėl optimalaus ir efektyvaus susisiekimo sistemos veikimo.
Pasak viceministro M. Tarnausko, tiek Susisiekimo ministerijos iniciatyva, įdirbiu, bendradarbiavimu su kitomis institucijomis, tiek vadovaudamasi Valstybės kontrolės išvadomis, ministerija ir toliau sieks tobulinti teisinį reglamentavimą ir imtis priemonių, skirtų pagerinti situaciją svarbiausiai susisiekimo grandinės daliai – keleiviui.
Susisiekimo ministerijos informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
