VDI: viskas, ką reikia žinoti apie kasmetines atostogas

birželio 25 04:21 2020 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Darbo kodeksas nustato, kad kasmetinės atostogos – tai laisvas nuo darbo laikas, kuris suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Todėl kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama (nebent darbo santykiai pasibaigė ir darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį).

 

 

Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios.

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, viena atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.

Darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas.

Įprastai darbuotojo kasmetinės atostogos suteikiamos kasmetinių atostogų eilėje numatytu laiku arba šalių susitarimu. Iš anksto sudarytą atostogų grafiką galima koreguoti tik šalims susitarus. Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Tik tokiu atveju darbdavio sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki darbdavio veiksmai, apribojantys galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis, būtų neteisėti ir darbuotojo bei darbdavio ginčas dėl atostogų suteikimo būtų  sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje.

Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti ir dėl kitokios, darbuotojų padėties nepabloginančios, atostogų suteikimo tvarkos.

Po 2020 m. liepos 1 d. teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Darbo kodeksas nenumato aplinkybių sąrašo, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kt.

Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl aplinkybių, susijusių su Lietuvoje paskelbtu karantinu ir (ar) ekstremaliąja situacija, neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios kasmetinių atostogų panaudojimo terminai turėtų būti pratęsiami tam terminui, kiek truko aplinkybė (atitinkamai pratęsiama ir teisė gauti kompensaciją nutraukiant darbo sutartį).

Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nustatytas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše. Taigi, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitomas bazinis (tarifinis) darbo užmokestis, didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį ir kt., papildoma darbo užmokesčio dalis, priedai ir priemokos, premijos už atliktą darbą.

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą. Taigi paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturėtų mažėti. Atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių nesusijusių su prastova, pavyzdžiui, dėl darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžio pakeitimo (sumažinimo).

Pažymėtina, kad atitinkamai sutrumpėja ir laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, pavyzdžiui, jei darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbtos prastovos, tokiu atveju vidutinis darbo užmokestis bus apskaičiuojamas iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių ir gauto darbo užmokesčio, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos skaičiuojant atostoginius.

Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

Vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės, skaičiuojamas vidutinis valandos darbo užmokestis. Kitu atveju, jeigu darbuotojo darbo diena (pamaina) visada yra tokios pačios trukmės, nėra reglamentuota, ar turėtų būti skaičiuojamas vidutinis darbo valandos, ar vidutinis darbo dienos užmokestis. Tokiu atveju darbdavys, įgyvendindamas sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiavimo teise principus bei atsižvelgdamas į darbuotojui palankesnį skaičiavimo būdą, priima sprendimą skaičiuoti vidutinį valandos ar vidutinį dienos darbo užmokestį.

Susiklosčius situacijai, kai dėl paskelbtos dalinės prastovos sumažėjus darbo valandų per dieną skaičiui, darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė kinta, lyginant su darbo laiko trukme, kurią darbuotojas dirbtų jeigu nebūtų paskelbta dalinė prastova, tuomet turėtų būti apskaičiuojamas vidutinis valandinis darbo užmokestis, kuris užtikrintų teisingą apmokėjimą už kasmetines atostogas.

Visais atvejais, darbdavys, priimdamas sprendimą skaičiuoti vidutinį valandinį ar vidutinį dieninį darbo užmokestį, turi ne tik užtikrinti teisingą apmokėjimą už kasmetines atostogas, bet ir įgyvendinti sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiavimo teise principus.

Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų. Tačiau tam darbuotojas per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų turi pateikti prašymą.

Darbo kodeksas nenumato jokių aplinkybių, kurių pagrindu darbdavys galėtų atšaukti ar panaikinti įsakymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Tačiau, iškilus būtinumui, darbdavys turėtų tartis su atostogaujančiu darbuotoju dėl galimybės jį atšaukti iš atostogų, kadangi tai įmanoma tik pačiam darbuotojui sutinkant (turint jo raštišką sutikimą). Atšaukimo iš atostogų procedūros ir atvejai gali būti reglamentuoti įstaigos vidaus teisės aktuose.

Dėl konkrečių, su kasmetinėmis atostogomis susijusių klausimų, VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

VDI informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka