Šį kartą apie įvykį, nutikusį 1934 m. sausio mėn. 31 d., kuris, ko gero, paskatino Kauno miesto valdžią greičiau priimti sprendimą dėl savivaldybės įmonės įkūrimo mieste.
1934 m. sausio mėn. 24 d. Amerikos akcinės bendrovės (AMLIT) vairuotojai, įmonės tarnautojai ir dirbtuvių darbininkai raštu bendrovei įteikė reikalavimą:
1) bendrovė su tarnautojais sudarytų kolektyvines sutartis,
2) kad būtų leidžiami ne 16, o 22 autobusai, kaip buvo anksčiau, nes esant per mažai autobusų vairuotojai negalėjo laiku atvykti į sustojimo vietas, o nespėję laiku buvo baudžiami.
3) kad grąžintų į darbą atleistus tarnautojus ir kt.
Sausio mėn. 27 d. įvyko du įmonės darbininkų ir tarnautojų susirinkimai.
Pirmajame paaiškėjo, kad šoferių sąjungos pirmininkas ir sekretorius laikinai sulaikyti policijos, jau davė parodymus. Taip pat buvo sulaikyti dar du žmonės ir keturių žmonių komisija, kuri įteikė AMLIT ir p. Juchnevičiui darbuotojų pareiškimą.
Susirinkimas vienbalsiai patvirtino komisijos įteiktą pareiškimą, kur pasisakoma už tai, kad būtų atstatyta 1933 m. autobusų eismo tvarka, t .y., 22 autobusai. Kadangi nuo autobusų skaičiaus sumažinimo nukentėjo visuomenė (reikėjo laukti stotelėje 10 -12 minučių), taip pat ir tarnautojai, kurių darbe padaugėjo įtampos – turėjo suspėti darbuotis su sumažintu autobusų kiekiu, o už pavėlavimus ir viršytą keleivių skaičių vairuotojai ir konduktoriai buvo baudžiami.
Antrame susirinkime jau dalyvavo ir policijos apklausti tarnautojai bei darbininkai. Tuomet paaiškėjo, kad visuomenė ir autobusų koncesininkai buvo klaidingai supratę kai kuriuos reikalavimų punktus.
Susirinkimas nutarė, kad darbuotojai nusileisti nemano, kadangi visi reikalavimai buvo teisėti. „Jeigu tarnautojams nemoka algų ir užkrauna juos nepakeliama našta, tai jie turi teisę atsisakyti dirbti”.
Bendrovė vietoj atsakymo atleido 4 tarnautojus – delegacijos narius, kurie bendrovei įteikė reikalavimus. Be to, bendrovė viešai iškabino skelbimą, kad tie 4 iš tarnybos atleisti už tai, kad reiškė neteisėtus reikalavimus ir kurstė streikuoti.
Tarnautojai pasijuto įžeisti, nes tie 4 atstovavo visus tarnautojus ir vykdę visų reikalavimus.
Sausio mėn. 30 d. buvo karštų derybų diena.
Tarnautojų delegacija lankėsi pas vidaus reikalų ministrą, darbo Inspektorių ir bendrovės direktorių, kur pareiškė savo pageidavimus. Be to, bendrovei įteikė reikalavimą su 153 tarnautojų parašais, kad tie keturi atleisti tuoj pat būtų grąžinti darban.
Bendrovės direktorius tarnautojams pareiškė pateiksiąs atsakymą po kelių dienų, tai yra, vasario 2 d. Tarnautojai tokiu atsakymu liko nepatenkinti ir nutarė darbą nutraukti.
Sausio 31 d., 7 val. ryto, į garažą Maironio – Kęstučio gatvių kampe susirinko vairuotojai ir konduktoriai, bet niekas nesėdo prie vairo.
Dirbtuvių monteris tuojau paskambino direktoriui Reklaičiui ir dirbtuvių vedėjui, kurie tuojau atvyko į garažą. Tarnautojai ir dirbtuvių darbininkai pareiškė, kad, neįvykdžius jų reikalavimų nedirbsią.
Tuojau atvyko ir X policijos (judėjimo) nuovados viršininkas p. Matulaitis su būriu policininkų.
Autobusai stovėjo gatvėje išrikiuoti, o aplink stoviniavo būreliai vairuotojų ir konduktorių bei dirbtuvių tarnautojų.
Kauno centrinėse gatvėse jau nuo 7.30 val. žmonių būriai laukė autobusų. Mokiniai pastovėjo pusvalandį, ir tekini bėgo į mokyklas, daug kas skundėsi, kad vėlavo….Valdininkai irgi vėlavo, nes traukinėlis buvo pilnas žmonių, jie netilpo į perpildytus vagonus.
Taksi judėjimas pagyvėjo.
Apie 8.30 min. pradėjo važiuoti policininkai – X (judėjimo) policijos nuovados policininkai buvo išmokyti vairuoti automobilius. Policininkai tuoj pat išvažiavo 4-5 autobusais ir taip palaikė susisiekimą per streiką. Tačiau autobusai buvo seni, o nauji vairuotojai prie jų nebuvo pratę, tai vienas autobusas buvo nuimtas nuo maršruto ir atiduotas remontui.
Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija ir savivaldybė darė viską, kad streikas baigtųsi. Tą pačią dieną darbuotojų atstovai vėl apsilankė pas vidaus reikalų ministrą. Derybos prasidėjo nuo 8 val. ryto ir tęsėsi iki 14 val. Deryboms pirmininkavo vidaus reikalų viceministras pulk. Štencelis, jose dalyvavo: vyresnysis darbo inspektorius Šostakas, darbo inspektorius Liutermoza, miesto policijos vadas Jankauskas, bendrovės atstovas Reklaitis ir tarnautojų sąjungos atstovas.
Bendrovės atstovas buvo itin užsispyręs negrąžinti tarnybon atleistų keturių tarnautojų, kurie bendrovei įteikė reikalavimus. Tarnautojų atstovas reikalavo, kad tie 4 būtų tuoj pat grąžinti į tarnybą.
Po energingų derybų pavyko susitarti, ir bendrovė turėjo sutikti grąžinti keturis tarnautojus į darbą. Be to, bendrovė pasižadėjo tarnautojams ir darbininkams tuoj pat išmokėti uždelstus atlyginimus. Kitus darbuotojų reikalavimus nagrinėti nuspręsta tarpininkaujant Kauno miesto savivaldybei.
Tą dieną streikavo apie 200 žmonių Sausio mėn. 31 d. 7 val. ryto prasidėjęs autobusų tarnautojų streikas baigėsi 15 val.
Matyt, šis streikas paskatino Kauno miesto valdžią susirinkti ir priimti sprendimą, kas valdys susisiekimą mieste. Taip prieš 90 metų – 1934 m. vasario mėn. 8 d. – įkurta Autobusų susisiekimo įmonė prie Kauno miesto savivaldybės.
Kęstutis Pletkus
Autoriaus parinkta nuotrauka
