Viešojo transporto eismas Vilniuje 1940-ųjų pradžioje

06 sausio 05:31 2022 Spausdinti straipsnį Istorija Lankytojai

1939 m. gruodžio mėn. 7 d. posėdyje Vilniaus savivaldybė nutarė nuo 1940 m. sausio mėn. 1d. perimti autobusų susisiekimo Vilniaus mieste organizavimą, nes 1939 m. gruodžio mėn. 31 d. baigėsi šveicarų firmos koncesininko teisės.

Taip pat buvo nutarta įsteigti prie savivaldybės autobusų susisiekimo įmonę, kuri perimtų ir palaikytų autobusų susisiekimą mieste ir jo priemiesčiuose. Įmonei vadovauti iš Kauno buvo pakviestas inžinierius Baublys, jo pavaduotoju paskirtas Kauno miesto savivaldybės specialistas M. Daugirdas. Jiems teko atlikti sunkius įmonės organizavimo darbus: buvo surinktas tarnybos personalas, surastos patalpos, nustatytas autobusų judėjimo tvarkaraštis ir bilietų kainos.

Iš pradžių buvo planuota keleivių vežimui skirti 30 autobusų, kurie turėjo būti dideli, nauji ir gražūs, kaip Kaune. Bet tuo metu savivaldybė neturėjo pakankamai lėšų šiems autobusams įsigyti. Jai padėti šiuo klausimu nutarė Kauno m. savivaldybė ir kai kurie leidiminių ruožų autobusų savininkai. Buvo sutarta, kad Kauno m. savivaldybė Vilniui perduos 10 autobusų, o privatūs savininkai išnuomos 20 autobusų, taip pat ir vairuotojus. Šie autobusai turėjo pradėti vežti keleivius nuo 1940 m . sausio mėn. 1 d. Iš tiesų tai įvyko 1940 m. sausio mėn. 2 d.

Štai ką rašė apie šį įvykį tuometinė spauda:

„Sausio 2 d., 6 val. ryto pradėjo kursuoti nauji, dideli, erdvūs autobusai. Jų kol kas paleista 26, bet artimomis dienomis dar bus paleista 4.

Juos aptarnauja senieji šoferiai ir konduktoriai. Naujieji autobusai  vilniečiams padarė labai gerą įspūdį ir daug kas jais pirmą kartą važiavo tik dėl malonumo. Bilietai taip pat lietuviški. Greit bus naujos autobusų linkmių ir gatvių pavadinimų lentelės. Senieji autobusai dabar stovi garaže ir kol kas nežinoma, kas su jais bus daroma“. (kalba netaisyta. „Vilniaus balsas” 1940. 1.3.)

Iš pradžių susisiekimui buvo panaudoti 26 autobusai: iš jų 8 autobusai su 24 sėdimomis vietomis ir 30 stovimų vietų; 2 – 19 sėdimų vietų ir 20 stovimų vietų; 16 autobusų – 21 sėdimą vieta ir 25 stovimomis vietomis.

Ne viskas buvo taip, kaip planuota – iš tiesų: 10 VOLVO autobusų gavo iš Kauno savivaldybės, o 16 išsinuomavo. Jie keleivius vežė 4 maršrutais, rytais nuo 7 val. iki 8 val. ir nuo 14 iki 15 val. buvo leidžiami dar du papildomi autobusai, t. y. judėjimas padažninamas:

1 maršrutas: „Geležinkelio stotis – Žvėrynas. Jo ilgis 5,7 km, jame kursavo 11 autobusų, kas 4, 5 min. ir juo sausio mėn. vežta 46% visų keleivių.

2 maršrutas: „Geležinkelio stotis – Kareivinės – Jeruzalė” 4,7km ilgio, jame kursavo 7 autobusai kas 6 min. ir šiuo maršrutu vežta 27% visų keleivių.

3 maršrutas: „Skaisčioji – Širvydo g.”  maršruto ilgis 6,1 km, šiame ruože kursavo taip pat 7 autobusai, kas 7,5 min., sausio mėn. vežta 23% visų keleivių.

4 maršrutas: „Rotušė – Geležinkelininkų ligoninė“ (Vilkpėdė), tai buvo trumpiausias maršrutas – 3,6 km. Šiuo maršrutu keleivius vežė vienas autobusas kas 30 – 35 min. Šiuo maršrutu sausio mėn. vežta tik 4% visų keleivių.

Iš viso 1940 m. sausio mėn. visais Vilniaus autobusų maršrutais vežta 650 000 keleivių.

Aukščiau minėtais maršrutais keleivius vežė 70 autobusų vairuotojų, 70 konduktorių ir 9 kontrolieriai. Be to, dar dirbo 50 įvairių specialybių darbininkų – amatininkų ir 18 administracijos tarnautojų. Dauguma vairuotojų, garažo ir dirbtuvių tarnautojų bei darbininkų – vilniečiai, dirbę TOMMAK susisiekimo bendrovėje.

Sausio mėn. 9 d. burmistras Stašys surengė spaudos konferenciją, kurioje buvo pranešta apie savivaldybės reorganizavimą, taip pat apie naujų įmonių steigimą, tarp jų – ir apie autobusų susisiekimo įmonės steigimą, apie naujų maršrutų pavasarį atidarymą ir naujas sustojimo vietas, apie tai, kad pirmą Naujųjų metų dieną miestas iš autobusų susisiekimo gavo 3 500 litų pajamų. Praėjus kelioms savaitėmis po spaudos konferencijos miesto savivaldybė nutarė, kad senuosius autobusus panaudos miestiečių susisiekimui su priemiesčiais.

Deja, Vilniaus miesto valdybai nepavyko susitarti su iki 1940 m. Vilniuje autobusų susisiekimo koncesininko teises turėjusia šveicarų bendrove dėl tolimesnio autobusų išnuomavimo. Tuos autobusus Vilniaus m. valdžia norėjo panaudoti susisiekimui su priemiesčiais.

Sausio mėn. pirmoje pusėje miesto valdžia nutarė nupirkti dar 25 autobusus, nes planavo maršrutuose dažninti autobusų judėjimą, kad svarbiausiuose maršrutuose autobusai važiuotų kas 3 – 4min, o antraeiliuose maršrutuose  kas 5 – 6 min., todėl spaudoje paskelbė konkursą pirkti 25 autobusus su atsarginėmis detalėmis.

Kęstutis Pletkus

Autoriaus parinkta nuotrauka