1948 m. balandžio mėn. 07 d. laikraštyje TIESA pasirodė žinutė NAUJI AUTOBUSAI VILNIAUS GATVĖSE. Joje rašyta:

 

 

 

„Tarybų Lietuvos sostinę pasiekė du pirmi moderniški vagoninio tipo ZIS-154 autobusai, pagaminti Maskvos Stalino vardo automobilių fabrike. Naujosios automašinos pagamintos pagal paskutinį technikos žodį. Jose 60 vietų. Autobuse, aprūpintame dyzeliniu variklių, įrengti elektriniai ventiliatoriai, durys atidaromos suspausto oro oro pagalba. Šiomis dienomis naujieji autobusai pradės kursuoti keleivinio susisiekimo linijose”.

Šie du autobusai buvo iš mažos serijos gamybos pagal laikiną technologiją, kuri pradėta 1947 m. pabaigoje.

Tuometinė spauda juos dažnai vadindavo „ištaigingais elektrobusais”, nes dyzelinio variklio galia buvo perduodama per elektrinę transmisiją. Po pusantrų metų Keleivių Susisiekimo Kontora savo žinioje turėjo 51 autobusą, 19 iš jų buvo ZIS-154.

Nuo 1947 m. gegužės 12 d. VATV įteisino ant ATK valdybos automobilių kabinų durelių skiriamuosius ženklus. Skiriamasis ženklas – lygiašonis trikampis, kurio viršutiniame kampe ATK numeris, per vidurį – raidės VATV ir žemiau – trikampio-automobilio garažinis numeris. Trikampio kraštinės ilgis – 23 cm. Ant kairiųjų durelių – lietuviškos raidės VATV, ant dešiniųjų — rusiškos GUAT.

Nustatyti tokie ATK numeriai: Vilniaus KSK- Nr. 1

VATV  1948 m. gegužės 21 d.įsakymu Nr. 159. „Apie keleivių susisiekimo sutvarkymą“ nuo gegužės 25 d. nustatyti tokie autobusų iš Vilniaus maršrutai:

– Vilniaus KSK Vilnius-Ukmergė (2 kartus per dieną)

– Vilnius-Trakai (3 kartus per dieną)

– Vilnius-Ašmena  (2 kartus per dieną)

1948 m. kariškiai pagaliau nusileido miesto valdžiai, pasispaudė ir Vilniaus KSK atidavė garažą Savanorių pr. 2. Administracija iki 1957 m. buvo įsikūrusi dabartinio Kelių Departamento patalpose, o remonto dirbtuvės buvo įkurtos buvusiose ARBON garažo patalpose. Jie čia gyvavo iki 1964 m.vasario mėn., kai persikėlė į naujas patalpas Verkių g. 52. Patalpose, esančiose Jogailos g. 11, liko priemestinių ir tarpmiestinių autobusų stotis iki 1951 m.sausio mėn. 15 d.

1948 m.birželio mėn. 16 d.Vilniaus KSK gauna  Gorkio autobusų gamykloje pradėtus gaminti GZA 651.

1948 m. liepos mėn. 25 d.laikraštyje TIESA pasirodė žinutė: „Pirmasis autobusas L – 1″.

„Kauno autobusų karoserijų fabrike užbaigtas pirmasis lietuviškas autobusas „L-1″, sumontuotas ant sunkvežimio ZIS-5 važiuoklės ir turįs 30 sėdimų vietų”. Po kelių dienų jis pasirodė Vilniuje. Vienas miesto fotografas jį nufotografavo Gedimino pr. prie tuometinės LTSR Ministrų Tarybos pastato (dabar tai Mokslų Akademija). Žinių, kad šis autobusas dirbo maršrutuose mieste, aptikti nepavyko. Gal būt tai buvo reklaminė kelionė?..

1948 m.liepos mėn. Vilniuje veikė penki maršrutai. 5-uoju numeriu pažymėti autobusai veždavo keleivius iš geležinkelio stoties į Pavilnį.

Nuo rugsėjo Vilniaus KSK atidarė dar vieną maršrutą: „Vilnius – Turgeliai”.

Rugsėjo mėn. 24 d. VATV išleido įsakymą Nr. 337 dėl keleivių vežimo pagerinimo. Remiantis juo, Vilniaus KSK viršininkas neatidėliodamas privalėjo sudaryti tikslius miesto autobusų eismo grafikus ir juos besąlygiškai vykdyti. Įregistruoti esami autobusų maršrutai:

VILNIUS-UKMERGĖ, VILNIUS-AŠMENA, VILNIUS-TRAKAI, VILNIUS-TURGELIAI.

Rugsėjo mėn. 5 d.laikraščiai džiaugsmingai pranešė apie istorinę ribą – per dieną ėmus vežti po 50 000 ir daugiau keleivių, deklaruota, kad pasiektas prieškarinis keleivių vežimo lygis.

Nuo 1948 m.pradžios VATV savo įmonių darbuotojus skatino kas mėnesį viršyti gamybinius ir finansinius rodiklius. 1948 m.  Vilniaus KSK  buvo premijuojama už plano viršijimą per 7 mėnesius. Įmonių vadovai buvo premijuojami VATV įstatymais nustatyto dydžio premijomis, kurios metų pradžioje buvo didesnės – viršininkai gaudavo beveik mėnesio atlyginimo dydžio premiją, o žemesnio rango  viršininkai – mažiau. Matyt, toks vadovų skatinimas pasirodė per didelis, ir VATV rugsėjo 9 d.įsakymu Nr. 309 nustatė, kad nuo liepos 1 d. premijos už įvykdytus ir viršytus planus vadovaujantiems inžinieriams bei techniniams darbuotojams sumažintos 25 proc. Vilniaus KSK viršininkams nurodyta perskaičiuoti vadovaujantiems darbuotojams išmokėtas premijas ir grąžinti į įmonės kasą permokėtą sumą iki rugsėjo mėn 15 d.

Vilniaus KSK įpareigota nuo spalio 1 d. organizuoti susisiekimą krovininiais taksi tarp I ir II Varėnos. Valdyba nurodė nevežti keleivių į kurortus kroviniais taksi, uždrausti vežti keleivius krovininiais automobiliais maršrutais, kuriais reguliariai važinėja autobusai.

Iki spalio 1 d. įmonė turėjo pristatyti valdybai šiais maršrutais kursuojančių autobusų tvarkaraščius ir tarifus. Tarifai sudaryti skaičiuojant po 4,5 kap. už nuvažiuotą kilometrą, įvertinus nustatytą autobusų pripildymo koefecientą (0,75) ir keleivių valstybinio draudimo sąnaudas. Autobusų maršrutai gavo numerius, nustatytos sustojimo vietos maršrutuose. Be valdybos leidimo buvo uždrausta atidaryti naujus autobusų maršrutus ir uždaryti jau veikiančius.

Iki spalio 15 d.Vilniaus KSK nurodyta įrengti ir atidaryti autobusų bilietų pardavimo centrinę kasą. Vilniuje, Jogailos g. 11, įrengta bilietų tarpmiestiniais autobusų maršrutais pardavimo kasa.

1948 m.gruodžio 7 d.VATV įsakymu Nr. 437 valdyba savo darbuotojams ir kitiems asmenims, kuriems buvo suteikta teisė nemokamai važiuoti autobusais, uždraudė važinėti nemokomai. Remiantis LTSR MT nutarimu, ši teisė  palikta tik personalinis pensininkams.

Remiantis VATV 1948 m.gruodžio 11 d.įsakymu, Vilniaus KSK atidarė naują tarpmiestinį maršrutą VILNIUS – EIŠIŠKĖS”

Metų pabaigoje Vilniaus KSK turėjo 61 automobilį, iš jų 22 autobusus GAZ 03-30, 7 autobusus  ZIS-16, 10 autobusų ZIS – 154 ir 5 trofėjinius autobusus, 4 ZIS 5 sunkvežimius keleiviams vežti ir 10 GAZ – MM sunkvežimių krovininius taksi bei du senus trofėjinius lengvuosius automobilius. Abu jie buvo „Opel” markės, vieno modelis buvo „Olympia”, kitas – „Kapitan”.

1948 m.vežta beveik 12 mln. keleivių, keleivių apyvarta buvo 26,3 mln. kel. km, vieno keleivio  vidutinis nuvažiuotas atstumas – 2,2 km.

Kęstutis Pletkus

Nuotraukos iš autoriaus asmeninio archyvo