Veteranai nenuobodžiauja

Ilgi žiemos vakarai paprastai sukelia į depresiją, pasireiškia įvairūs negalavimai. Tam, kad užkirsti kelią sveikatos negalioms, klubo vadovai paruošė ir nuosekliai įgyvendina masines narių užimtumo bei savišvietos priemones. Praėjusių metų gale Vilniaus miesto tarybos ir klubo „Automobilininkas“ narys Vytautas Milėnas pateikė Vilniaus tarybos veiklos kryptis vystant gatvių tinklą. Vėliau dr. Vigilijus Sadauskas pristatė ekologiškų automobilių kūrimo ir eksploatacijos tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje.

Šių metų sausio 23 dieną klubo veteranai su didžiuliu susidomėjimu klausėsi profesoriaus Vytauto Jono Sirvydžio apie širdies ligas, gydymo būdus, dirbtinas širdis.

Automobilininkai gerai žino variklio svarbą automobiliui, bet su amžiaus tėkme vis dažniau susimąsto apie savo širdies būklę. Gerbiamas profesorius pateikė įspūdingus duomenis, kiek žmonių miršta nuo širdies ligų. Apgailestavo, kad gydimas vaistais neduoda norimų rezultatų, todėl medikai ieško būdų, kaip efektyviau padėti sergantiems širdies ligomis. Vienas iš būdų – širdies transplantacija. Šį gydymo būdą riboja donorų stygius, bet šis gydymo būdas tobulėja nuo pirmos transplantacijos 1967 metais pasaulyje (Keiptaune) ir 1987.09.02 d. Vilniuje. Vien tik Santariškėse jau atlikta virš 80 širdies persodinimo operacijų. 20% ligonių po operacijų gyvena virš 20 metų.

Medikai ir inžinieriai ieško būdų, kaip sergančią širdį pakeisti dirbtinu organu. Daugelyje išsivysčiusių šalių sukurtos arba kuriamos dirbtinos širdys. Jos visos yra labai brangios, reikalauja energetinio maitinimo – baterijos, kurios brangios ir sunkios, nepatogios pacientui judant. Palyginimui viena dirbtinė širdis pagal kainą prilygsta prabangiam automobiliui – apie 140.000 Lt. Be to, dirbtinos širdys apie tris kartus didesnės už natūralias, todėl ne kiekvienam žmogui galima implantuoti. Jei širdis nėra visiškai nualinta, medikai naudoja naujus būdus kaip „suremontuoti“ širdį.

Pastaraisiais metais vis daugiau pacientų gydomi susiaurėjusios širdies vainikines arterijas išplečiant atitinkamo dydžio balionėliais, į kraujagysles įstatomi stentai. Ir tai atliekama neatvėrus krūtinės ląstos. Lietuvoje per metus atliekama apie 6000 tokių angioplastikos procedūrų.

Į vieną iš klausimų – kaip išsaugoti širdį ? profesorius atsakė:

– normaliai maitintis ir ilsėtis, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu, daug judėti, pozityviai galvoti ir … daryti tai ką daug kartų girdėjome, bet daryti neskubėjome.

Klubo veteranams rūpi giminingų transporto rūšių veikla, vystymosi perspektyvos. 2014 m. vasario 13 d. įvyko klubo narių susitikimas su profesorium Jonu Butkevičium ir Lietuvos geležinkelių Keleivių vežimų direkcijos direktoriaus pavaduotoju Dalijum Žebrausku. Pranešėjai veteranus supažindino su dabartine keleivių vežimų geležinkeliais būkle Lietuvoje. Šiuo metu tarpmiestiniuose pervežimuose geležinkeliais naudojasi apie 4 procentai keleivių, kai tuo tarpu autobusais – 14, o lengvaisiais automobiliais – virš 80 procentų. Keleivių vežimų plėtrą geležinkeliais riboja veiklos nuostoliningumas, mažas susisiekimo greitis, pasenę riedmenys. Automobilininkams negresia konkurencija iš geležinkelininkų pusės. Reikėtų rimčiau pastudijuoti galimybes, kaip daugiau keleivių persodinti iš lengvųjų automobilių į autobusus.

2014 m. kovo 13 d. įspūdžius iš Dakaro ralio Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakultete papasakojo autolenktynininkas Benediktas Vanagas, kuris Čilės Valparaiso mieste finišavo užimdamas bendrą 35 vietą. Šių metų Dakaro lenktynės vyko penktą kartą Pietų Amerikos žemyne. – geriausias pasaulyje išreklamuotas ralis.

Lenktynėse dalyvavo 50 šalių 431 ekipažas, 720 lenktynininkų. Juos aptarnavo 265 ratinės transporto priemonės ir 11 sraigtasparnių. Ralis vyko 14 dienų, nors didesnei pusei dalyvių jos baigėsi įpusėjus trasai. Kasdien teko įveikti iki 1000 km atstumą spiginant 45 laipsnių karščiui pavėsyje. Tokioje aplinkoje kiekvienas ekipažo narys per dieną išgerdavo iki 10 litrų vandens. Tai didžiausi išbandymai žmonėms ir technikai. Didelis lenktynininko pasiekimas – pasiekti finišą. Tam tikslui įgyvendinti ištisus metus ruošiama technika ir treniruojami lenktynininkų organizmai.

Į aukščiau minėtus susitikimus susirinkdavo iki 30 klubo narių.

Jonas Mickus