Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kreipėsi į keleivių vežėjus, prašydama nediskriminuoti keleivių su šunimi vedliu.
Rašte išreiškiamas susirūpinimas dėl atvejo, kai žmogus su šunimi vedliu buvo šiurkščiai paragintas išlipti iš autobuso.
LASS raštas Lietuvos keleivių vežimo asociacijai:
„DĖL REGOS NEGALIĄ TURINČIO ASMENS SU ŠUNIMI VEDLIU VIEŠAJAME TRANSPORTE DISKRIMINACIJOS
Šių metų spalio pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė be galo didelį susirūpinimą keliančios naujienos, liečiančios diskriminacijos klausimą, kai regos negalią turintis žmogus su šunimi vedliu buvo grubiai prašomas išlipti iš viešojo transporto. Deja, bet tokios situacijos – tik nedidelis atspindys to, su kokia socialine atskirtimi tenka susidurti kasdienybėje. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (toliau – LASS) negali likti nuošalyje laukdama, kol problemos išsispręs savaime. Svarbu suprasti, kad regos negalią turintis asmuo viešajame transporte su šunimi vedliu gali keliauti kartu, o į kiekvieną situaciją svarbu reaguoti racionaliai, įvertinant visus reikalavimus ir šalies įstatyminę santvarką.
Prisimenant šią nemalonią istoriją, išties kyla didelis nerimas, nes tokia istorija gali pasikartoti ne tik Vakarų Lietuvoje, bet ir kitoje šalies vietoje. Melnragėje moteriai, turinčiai regos negalią, įlipus į viešąjį transportą – autobusą – kartu su šunimi vedliu, kilo didelis ažiotažas tiek iš transporto vairuotojo, tiek ir keleivių pusės. Asmuo su regos negalia patyrė spaudimą, nors teisiškai turėjo visas sąlygas naudotis viešojo transporto paslaugomis su savo palydovu, šuniu vedliu, nes tai jam užtikrina teisinis mūsų šalies reguliavimas. LR Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 str. apibrėžia, kad „asmuo su negalia, naudodamasis šuns pagalbininko pagalba, turi teisę:
1) patekti į viešąją erdvę, visuomeninės ir kitos paskirties pastatus ar statinius ir būti juose;
2) naudotis viešojo transporto objektais ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme numatytomis lengvatomis.“
Žinoma, svarbu, kad kiekvienas keturkojis, lydintis akląjį ar silpnaregį, būtų specialiai paženklintas, o jo šeimininkas turėtų specialų, tai įrodantį pažymėjimą. Jei šie svarbūs aspektai realizuoti, tuomet asmuo laisvai pagal poreikį gali keliauti viešuoju transportu. Vis tik šiuos niuansus svarbu žinoti kiekvienam viešojo transporto darbuotojui, kadangi šių žinių stoka, kaip matome, gali iššaukti ypač nemalonias situacijas, dėl kurių nukenčia ir yra pažeidžiama asmens psichologinė sveikata. Kad tokių įvykių nekiltų ateityje, reikia tikrai nedaug – vos paprasto darbuotojų supažindinimo su šunimis vedliais ir jų atliekama nepamainoma funkcija. Todėl raginame nieko nelaukiant prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo, kad kiekvienas mūsų šalies pilietis galėtų be baimės ir nepatirdamas diskriminacijos naudotis jam suteiktomis teisėmis. Juk kiekvienas mūsų nusipelnė gyventi kokybišką ir visavertį gyvenimą, tačiau, deja, kai kurie to padaryti negali be savo ištikimo keturkojo draugo palydos.
LASS jau ne vienerius metus atkakliai dirba, kad mūsų šalyje būtų ne tik palankiai sutinkami keturkojai vedliai, bet ir pradėta intensyvi speciali šunų dresūra, jog aklieji bei silpnaregiai galėtų turėsi ištisą parą su jais praleidžiantį keturkojį vedlį. Pastaruoju metu vykdome iniciatyvą „Šuo vedlys 24/7“. Kiekviena auka – mums be galo svarbi, nes tai padės paruošti pirmąjį šunį vedlį Lietuvoje, tapsiančiu tam tikru socialinės atskirties mažinimo simboliu, prie kurio kviečiame prisidėti ir Jus. Daugiau informacijos apie šunis vedlius ir LASS iniciatyvą rasite adresu https://suovedlys.lt.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis”